Beglobiams gyvūnams paaukota: 2898.95 Lt
Kaip gali prisidėti?
Priminti slaptažodį    Registruotis
Bone parkas

Klikeris (2 dalis)


karyncikas, 2010-06-22 00:22:00

...

KONCENTRACIJA

Visi šunys (tiek suaugę, niekada nėję į mokyklą, tiek šuniukai) iš pradžių turi ribotą gebėjimą koncentruotis. Nepajėgūs ilgai susitelkti šunys greitai pavargsta, lengviau susidomi pašaliniais dalykais ir yra nepakankamai dėmesingi. Kol šuo nežiūri jums į akis, jis gali apsimesti „kurčiu“, ir visos jūsų komandos jam bus tik tuščias garsas. Tam, kad šios problemos būtų išvengta ir šuo išmoktų susikoncentruoti, yra specialus pratimas lavinti akių kontaktui. Jį šioje knygoje mes vadinsime „Žvilgsniu“.
Kaip ir įprasta, jums reikės: alkano šuns, klikerio, gardžių kąsnelių (5x5 vnt.), dubenėlio. Imame pirmuosius penkis kąsnelius į vieną ranką, klikerį – į kitą. Šuns poza gali būti bet kokia. Visiškai nesvarbu, ar jis sėdės, stovės ar gulės, svarbiausia, kad žiūrėtų jums į akis.
Kviesti, švilpčioti, pliaukšėti liežuviu ar panašiai nereikia, netgi maži šuniukai akimirksniu suvokia, ką reikia daryti, kad užsidirbtų geidžiamą kąsniuką.
Jeigu mokotės su šuniuku, galite netgi atsiklaupti, kad būtumėte žemiau ir arčiau šuniuko – taip jam bus paprasčiau. Jei šuo suaugęs, galite tiesiog stovėti, bet jeigu jis pradės šokinėti norėdamas pasiekti skanėstą, geriau elgtis kaip su šuniuku – pačiam nusileisti žemiau ir viena ranka prilaikyti šunį už antkaklio, kad jis nešokinėtų ir nesisukinėtų.

TAIGI PRADEDAME PRATIMĄ

Pirmiausia įdėmiai perskaitykite, ką ir kaip darysite, ir tik tada pasikvieskite šunį.
Ištiesiame ranką su kąsneliais priešais jus stovinčiam šuniui prie nosies ir leidžiame suprasti, kad jis turi galimybę visa tai užsidirbti. Po to, kai šuo parodys susidomėjimą maistu, ištiesiame ranką į šoną pečių aukštyje (lygiagrečiai grindims). Jūs turite susikoncentruoti į šunį – įdėmiai žiūrėkite jam į akis, nepraleiskite momento, kada reikės spustelėti klikerį. Spustelėsime sulaukę akių kontakto. Iš pradžių šuo labiau domisi ranka su skanėstu, negu jumis, bet po kelių sekundžių žvilgtels jums į akis - „ei, šeimininke, o kur gi mano dešra!“ – ir štai tada jūs turėtumėte nesnausti: kai tik šuo pažiūrės jums į akis – klik-premija. Ir ranka vėl ištiesiama. Ir vėl – akių kontaktas – klik-premija.
Kai kąsnelių rankoje nebeliks, darome nedidelę pauzę, paimame nuo stalo kitą skanėstų krūvelę ir kartojame pratimą. Viskas, ko jums iš pradžių reikia – būti dėmesingiems, stebėti šunį ir spustelėti klikerį tinkamu momentu.

Galimos problemos:

Šuo nežiūri jums į akis
Jeigu bandote padaryti šį pratimą, ir jums atrodo, kad šuo pernelyg ilgai nežvilgteli jums į akis, apsišarvuokite kantrybe. Didelė klaida būtų imti jam padėti: šaukti vardu, pliaukšėti liežuviu, žodžiu, stengtis kaip nors patraukti šuns dėmesį. Kita klaida būtų pritraukti ranką su maistu prie veido (akių), nes jūs tikrai nesuprasite, ar šuo žiūri į premiją, ar jums į akis. Viskas, ko jums reikia – truputis kantrybės. Šuo gali nežiūrėti į akis ar netgi į premiją, jeigu šiandien jau paėdė arba premija jam tokia neįdomi, kad jis net ir nesiruošia vargintis. Pasaulis ir taip nuostabus...
Paprastai šunys „pasiduoda“ ir nebežiūri į akis po to, kai ne vieną kartą tai padarė, o šeimininkas šį momentą „pramiegojo“ ir laiku nespustelėjo klikerio. Nenusiminkite, jūs turite marias laiko – juk rytoj nereikia eiti į varžybas. Visada galite padaryti pauzę ir bandyti iš naujo.
Jeigu šuo atsisėdo ir įsispoksojo į ranką su maistu, žiūrėjo į ją, žiūrėjo, o paskui atsistojo ir nuėjo, nepradėkite nerimauti. Vienas iš variantų – laikyti šunį už pavadžio, kad nusivylęs nepabėgtų nuo jūsų. Kai šuo nustos žiūrėti į ranką, bet nebus pažvelgęs į akis, ramiai ištieskite ranką su premija jam prie nosies, lyg primindami, kad premija vis dar laukia. Ir šuo būtinai pabandys dar kartą.
Jeigu šuns dėmesį blaško pašaliniai dalykai, jūsų užduotis yra rasti užsiėmimams tinkamesnę vietą ir pakankamai viliojančią premiją. Neskubinkite įvykių – pirmiausia šuo turi išmokti žiūrėti jums į akis namie, be trikdžių. Tik tada, kai šuns veiksmai bus užtikrinti, galima pradėti įvesti dirgiklius.
Bet kokiu atveju, jūs galite ir tiesiog bandyti „pagauti“ šunį, kai jis darys jūsų pageidaujamą veiksmą. Tokiu atveju prisiminkite: kai jūs kuo nors labai užsiėmę – žiūrite televizorių, skaitote laikraštį, dirbate kompiuteriu – jūsų draugužis prisistato kaipmat ir žiūri jums į akis reikalaudamas dėmesio bei žaidimų. Štai tada jūs ir galite spustelėti klikerį, ir taip kaskart, kai tik pastebėsite jį darant šį veiksmą.

Rezultatas:

Per užsiėmimus šuo išmoks ieškoti su jumis akių kontakto, jo gebėjimas koncentruotis nuolat didės. Be to, rekomenduoju kiekvieną treniruotę pradėti nuo „Žvilgsnio“, nes tai puikus ritualas, paruošiantis šunį darbui.

PRATIMAS "ŠUNS VARDAS"

Vardą reikia naudoti tik su teigiamomis emocijomis: kai norime atkreipti šuns dėmesį, kai duodame komandą, kai kviečiame ar giriame. Ir niekada (NIEKADA!) nenaudokite vardo išreikšti nepasitenkinimui.
Tik su teigiamomis emocijomis susietas ir ne vieną kartą pakartotas vardas gali kasdieniame gyvenime esant būtinybei puikiausiai atstoti komandą „pas mane“ (žr. pratimą „Pas mane“).
Mokyti, kaip visada, pradedame namie. Paruošiame 25 gabalėlius premijos (įsidedame, pavyzdžiui, į kišenę), paimame į ranką klikerį. Ištariame šuns vardą, ir jeigu jis sureaguoja – klik-premija. Atlyginame už menkiausią pasiekimą: iš pradžių tai gali būti kad ir ausų krustelėjimas, paskui pusiau pasukta galva ir akių kontaktas, o vėliau ir priėjimas prie jūsų atsiimti premiją. Kai pasiseks, nepamirškite luktelėti, kol šuo vėl „atsipalaiduos“ (nusisuks, nueis), ir tik tada vėl ištarkite jo vardą.
Nemanykite, kad šis pratimas – tik mažiems šuniukams. Visiems mums neprošal išmokyti šunį teigiamai reaguoti į vardą. Jeigu namuose ramiai ištarus vardą šuo akimirksniu atbėga prie jūsų iš bet kurio kambario, laikas išeiti „į visuomenę“. Kaip visada, iš pradžių pasirinkite ramesnes vietas ir siekite šimto procentų sėkmės. Sudarykite šuniui vis sunkesnes ir sunkesnes darbo sąlygas.

Rezultatas:

Šuo akimirksniu reaguoja į vardą (su akių kontaktu), akimirksniu susitelkdama į jus bet kokiomis aplinkybėmis: pro šalį pasiutusiai lodamas praeina šuo, pravažiuoja dviratininkas, tempiamos rogutės su vaiku ar saulutėje šildosi katė.
Galimos problemos:
Šuo netgi namie nereaguoja į vardą
Patikrinkite, ar jam viskas gerai su klausa.
Šuo namuose lengvai ir džiugiai atsiliepia į vardą, o lauke „apkursta“
Ilgiau padirbėkite namuose. Laikykimės taisyklės: nuo šiol – jokio maisto, jokio mūsų dėmesio, jokio glostymo prieš tai neištarus šuns vardo ir nesulaukus jo reakcijos. Pratimą sunkinkite palengva.

MOKYMAI REALIEMS ŠUNIMS REALIAME PASAULYJE

TARGETING - Jūsų antra svarbiausia priemonė.

Pagrindai

Tinkamo elgesio pagrindai geriausiai apibūdinami kaip esminiai įgūdžiai, kurių reikia mokytis aktyviai, rodant veiklumą ir energiją. Kalbant apie pagrindus noriu pasakyti, kad tai lyg akmenys, per kuriuos būtina perbristi, arba laipteliai kelyje į sudėtingesnius dalykus. Pavyzdžiui, prieš galėjimą skaityti ir rašyti jūs turite išmokti įsisavinti abėcėlę ir pieštuką. Vienas iš svarbiausių elementų klikerio mokymuose yra teisingas „nukreipimas“- TARGETING.
TARGETING – tai procesas, sukeliantis instinktyvų elgesį, kontroliuojant šuns dėmesį. Dažniausiai nukreipimui naudojamas "viliojimas/gundymas/masinimas" - kai treneris, norint sutelkti šuns dėmesį siekiamo veiksmo atlikimui, naudoja nedidelius maisto gabalėlius. Tai labai senas metodas, kuris buvo naudojamas dar faraonų laikais ir išliko tūkstančius metų dėl vienos paprastos priežasties - tai veikia. Viliojimas maistu turi tam tikrų apribojimų, tačiau šis būdas buvo pranašesnis už ankstesnius metodus, naudojant žiaurią jėgą.

Pagrindiniai viliojimo maistu trūkumai:
1. Tai nepatikimai veikia per atstumą;
2. Gyvūnas gali niekada neatlikti norimo veiksmo nesiekdamas gauti skanėstų;
3. Gali sumažėti šuns entuziazmas kiekvieną kartą, kai jis supras, jog skatinimas maistu mažėja ar jo nepakanka;
4. Kai maistas naudojamas paskatinimui per atstumą, sunku sutrugdyti šuniui, jeigu jo atliekamas veiksmas yra neteisingas.

Išvengti šių apribojimų, neprarandant pagrindinės darbo esmės, yra ganėtinai nesudėtinga. Vietoj tikro maisto kaip vilionės, mums reikia taikinio-target (objekto), kuris būtų nevalgomas. Štai kur patogi „target lazdelė“
Maždaug prieš 12 metų sukūriau mokymo metodus, kurie smarkiai rėmėsi nemaistiniais targetais. Tuomet su savo klientais pabandžiau naują metodą su „target lazdele“, kurios viena antgalio viršūnėlė, dėl išskirtinumo ir saugumo, buvo išskirta šviesiu viniplastu. Kitas mano modelis buvo iš 3/8 medienos kaiščio, su priklijuotu kaučiukiniu antgaliu. Galiausiai pasiūliau sudedamą anodizuotą aliuminio target lazdelę (automobilinė antena), kuri šiuo metu labai populiari, tačiau neapsigaukite – menas yra mokytojo rankose, o ne medžiagoje, iš kurios pagamintas įrankis. Pasak Jon Lindberg „Obels šaka gali veikti lygiai taip pat“. Taigi, jeigu jūs dar neturite target lazdelės - pasitelkite fantaziją, pasidarykite, patobulinkite ją namų sąlygomis ir nesistenkite jos padaryti sulankstomos – jeigu jums ją reikia dažnai sulankstyti, vadinasi lazdele naudojatės nepakankamai dažnai.

Target lazdelės laikymas:
Lazdelė laikoma jūsų dominuojančioje rankoje. Su nykščiu ir smiliumi padarykite klasikinį ženklą „Ok“. Paimkite klikerį tarp nykščio ir smiliaus, o su likusiais pirštais laikykite target lazdelę. Klikerį ir lazdelę laikote vienoje rankoje. Dabar sukite riešą taip, kad lazdelė taikytųsi tiesiai žemyn, ir atrodytų lyg maišote puodą šaukštu. Taigi, jeigu jums pavyko tai atlikti – esate pasiruošęs.

Supažindimas su lazdele:
Yra šunų, kurie iš pradžių bijo target lazdelės. Tačiau tai nereiškia, kad šuo yra mušamas. Šunys, kurie įtariai žiūri į target lazdeles, dažniausiai tiesiog reaguoja į neįprastą objektą, kurį reikia atsargiai ištirti. Norint išvengti prastos pradžios, štai trys supažindinimo su lazdele būdai.

1) Laikykite target lazdelę taip, kad jos galiukas vos kyšotų iš jūsų kumsčio. Lėtai tieskite savo kumštį link šuns nosies. Jei šuo pradeda tyrinėti jūsų kumštį ar lazdelės galiuką – klik ir apdovanojimas/paskatinimas (K*P). Po keleto tokių bandymų, tęskite užduotį palaipsniui ilgindami target lazdelę taip, kad ji būtų vis labiau matoma. Kartokite šį veiksmą tol, kol šuo jaučiasi jaukiai matydamas lazdelę jūsų rankoje. Pasistenkite šį veiksmą sujungti į vieną visumą, kad šį procesą - judančią target lazdelę - šuo suprastų kaip „gerą dalyką“.
2) Padėkite target lazdelę ant žemės ir padėkite skanėsta (mažą maisto gabalėlį) po jos galiuku. Kai tik šuo pradeda tyrinėti – klikas iškart prieš šuniui pradedant ėsti skanėstą ir paskatinimas. Po kelių bandymų, pabandykite laikyti kitą lazdelės galą ir šiek tiek jį pakelti nuo žemės. Tęskite dėlioti skanėstus po lazdelės galiuku, kai keliate kitą jos galą. Kai būsite tikri, kad šuo jaučiasi jaukiai, pakelkite lazdelės galą nuo žemės - šuo turėtų tyrinėti lazdelę – klik ir paskatinimas.
3) Target lazdelės antgalį ištepkite dešrainiu ar riešutiniu sviestu, leiskite šuniui jį nulaižyti – tada klik ir paskatinimas. Kartokite šį pratimą ir, jeigu būtina, vėl patepkite antgalį maistu.

Kai šuo gerai jaučiasi su lazdele, galime tęsti tolimesnius veiksmus. Pirmiausia lazdelę laikykite taip, kad antgalis būtų iškeltas į viršų. Iš lėto nuleiskite antgalį taip, kad jis būtų šiek tiek aukščiau šuns nosies ir į vieną pusę. Dabar turite ramiai laukti ir nejudėti. Laukite mažiausiai 30 sekundžių, jeigu šuo nors šiek tiek pajudėjo link antgalio – klik ir paskatinimas (K*P), tai atliekama net jei šuo nepriėjo viso reikiamo atstumo. Kartokite šį veiksmą tol, kol veiksmo trukmė bus 5 sekundės.

Atsiminkite šio proceso nuoseklumą:
1) Laikyti lazdelę iškėlus į viršų taip, kad šuo jos nepasiektų – sakykite komandą „Liesk“ arba TARGET.
2) Lėtai nuleiskite target lazdelės galiuką žemyn, šalia šuns nosies ir laikykite.
3) Šuo paliečia lazdelę.
4) Klik ir paskatinimas.
5) Viso veiksmo kartojimas nuo pradžių.

Jeigu šuo per šiuos bandymus klysta (loja, kandžiojasi ir pan.), sakykite „blogas“, „blogai“, „negeras“ (pasirinktinai), tačiau tai turi būti informatyvu ir aišku, kad šuo suprastų šį ženklą („negeras“, „blogai“) kaip klaidą ir nutraukite veiksmą pakeldami lazdelės galiuką į viršų, kad šuo jo nepasiektų. Šuo turi suprasti šį poelgį kaip „veiksmo pabaigą“, jokio paskatinimo. Įsitikinkite, kad žodį „blogai“ sakote informatyviai ir aiškiai, o ne liūdinančiai.
Dabar, kai jau žinote pagrindus, pats laikas plėsti jūsų šuns žinias. Paimkite smulkų daiktą, pavyzdžiui beisbolo kepurėlę, ir padėkite ją ant grindų. Veiksmas bus pradedamas jums laikant lazdelę už nugaros. Taigi, laikote lazdelę už nugaros. Sakykite komandą „Liesk“ ir tuomet lieskite objektą (kepurėlę) su target lazdelės antgaliu. Kai šuo paliečia kepuraitę ir antgalio – klik ir paskatinimas. Darykite tai apie 10 kartų, greitai. 11-ą bandymą palikite target lazdelę už nugaros ir duokite komandą „Liesk“, laukite mažiausiai 30 sekundžių. Už betkurį judesį teisinga kryptimi – klik ir paskatinimas! Tęskite šį veiksmą tol, kol šuo pradeda sistemingai liesti objektą nerodant target lazdele.
Kai šuo jau sėkmingai „liečia“ objektą, šį veiksmą reikia padaryti dar sudėtingesnį. Po keletos bandymų ženkite 1 žingsnį atgal nuo objekto (kepurėlės), sakykite komandą „Liesk“ ir laukite tylėdami. Po keletos sekundžių, jei šuo palies kepurėlę ar bent jau pajudės link jos, – klik ir paskatinimas už bet kurį atliktą judesį teisinga kryptimi. Teisingiausia paskatinimo gabalėlį mesti ant žemės šalia jūsų kojų. Jeigu jūs nenorite, kad šuo imtų maistą nuo žemės, galite paskatinimą duoti iš rankų ir kai tik šuo suėda jį, kartokite veiksmą.
Kitame bandyme ženkite dar vieną žingsnį atgal, kad šunį nuo jūsų ir kepurėlės skirtų didesnis atstumas. Po daugybės užsiėmimų, palaipsniui tolinkite objektą nuo savęs ir šuns. Atlikite šį veiksmą tol, kol jūsų šuo sugebės paliesti kepurėlę, esančią kitame kambario gale ar aikštelėje.

G. Wilkes www.clickandtreat.com

PAKLUSNUMO PROBLEMŲ SPRENDIMAS KLIKERIO PAGALBA

Problemų sprendimas

Problemos iškyla visada. Šunys yra šunys, jie nėra robotai todėl net geriausiai išmokytas šuo gali suklysti. Mačiau geriausius šalies šunis, kurie tiesiog ignoruoja daugelį komandų pasirodymų metu. Niekada negausite paruošto produkto. Idealiausiu atveju pagrindiniai įgūdžiai bus labai gerai išlavinti, todėl kiekviena trukdį galima greitai įveikti.
Nėra galimybės knygoje atskleisti visos dresavimo koncepcijos, duoti tikslius pavyzdžius kiekvienam problemos sprendimui. Norėčiau pažymėti priėjimą prie šių problemų sprendimo bei duoti kelis pavyzdžius kaip jis veikia.

Taisyklė trijų

Kiekvieną kartą, kai aš susiduriu su problema, vadovaujuosi trijų taisykle : vienas kartas – klaida, du – tendencija, trys – gyvenimo būdas. Kitais žodžiais tariant tam didelę reikšmę teikti nevertėtų, nes kita kartą gali įvykti ne taip kaip kažkurį kartą. Paprastai šuniui užtenka paprasto priminimo apie tai ko tikitės iš jo sulaukti. Jeigu šuo atlikdamas užduotį ir antrą kartą padaro klaidą, tai galima pavadinti jau tendencija. Trys klaidos – jau tampa gyvenimo būdu, matydamas net antrą klaidą, laikau ją labai rimta, todėl neleidžiu suklysti ir trečiąjį kartą. Kartą varžybose Semas prigulė turėdamas atlikti sedėjimo/ištvermės užduotį, šią klaidą jis pakartojo ir antrą kartą. Aš nelaukiau kol jis dar kartą suklys, išbraukiau jį iš tos dienos dalyvių sąrašų ir mokiau užduoties iš naujo, ją kartojom iki tol, kol aš likau tikras, jog problema išspręsta. Kai kada, tai gali jums kainuoti nemažai laiko ir pinigų. Panašu, kad šios taisyklės naudojimas padeda užkirsti kelią problemai, todėl patariu ją naudoti.

Taisyklė 1. Prisiimkite atsakomybę sau.

Šuo niekada nebūna neteisus. Viskas, ką jis daro yra jūsų dresavimo rezultatas. Jeigu šuo daro klaidas, tai neteisingo dresavimo pasekmė. Jūs esate dresuotojas, jūs sudarėte problemą, todėl jūs ir turite ją spręsti.
Galima teoriškai išspręsti bet kurią problemą žemiau esančia formule:

Praeitis : kas vykdavo anksčiau? Pažvelkite iš naujo į praeitį ir prisiminkite, ką jūs darėte ir ko ne su savo šunimi.
Elgesys: ką daro šuo? Ką jūs norite pakeisti?
Padariniai : kas pastiprino tokį šuns elgesį, kurį jūs dabar laikote problema?

Analizuojat praeitį ir padarinius, jums teks atidžiai pažvelgti į tai ,ką jus darėte ir ko nepadarėte tam,kad sudaryti ir užtvirtinti tokią situaciją.

Dalį problemos sprendimo sudaro suvokimas, ką vis delto darėte negerai. Jeigu įmanona darykite savo treniruočių video įrašus ir kaip įmanoma ilgiau juos saugokite. Jie leis jums pamatyti, ką galbūt darėte neteisingai(net ir kodėl darėte). Gal pavyks pamatyti pirmus problemos požymius, kurių nepastebėjote (arba tiesiog nutarėte nekreipti į juos dėmesio) reikiamu momentu. Viso to aiškinimasis padės jums išspręsti problemą bei padės išvengti tokių klaidų ateityje.
Kitą vertus, nebauskite savęs. Problemų sprendimas padės jums praplėsti savo akiratį dresavime bei šuns suvokimą užduočių atlikime.

Taisyklė 2. Atlikite treniruotes taip, kad tai, kas pageidaujama galėtumėt skatinti, o nepageidaujamu atsikratyti

Ši taisyklė turi būti traktuojama kaip dresūros ramstis. Ja reikia vadovautis visą dresavimo laikotarpį ir aktyviai naudoti taisant klaidas. Niekada nevenkite problemos. Spręsdamas ją, sužinosite naujų dalykų. Nusiteikite taip, kad teigiamus poelgius turėsite skatinti, o neigiamus tiesiog naikinti.

Priešinkitės pagundoms duoti signalus ( ne veiksmus) tokius kaip “blogai” ir “ ai ai ai “. Jeigu manote, kad jų panaudojimas yra būtinas, reiškia, kad per greitai judate dresavime. Sprendžiant problemas elgseną reikia skelti į kelias dalis, kad šuo turėtų galimybę atlikti užduotį taisyklingai ir duoti kažką teigiamo tolimesniai jūsų treniruotės eigai.

Taisyklė 3. Neskatinkite klaidos.

Tai bendra klaida – leidimas šuniui pratęsti užduotį net ir padarius klaidą. Taip darydamas jūs tik paskatinate klaidos darymą, leidžiate suprasti šuniui, kad net ir neteisingai atlikdamas žingsnį A , jis gali pereiti prie žingsnio B. Kai išklya sunkumų, tuojau pat suskaldykite užduoti į smulkesnias dalis, išspręskite problemą ir neleiskite šuniui pereiti prie kito žingsnio , kol teisingai neatliko pirmojo.

Taisyklė 4. Izoliuokite problemą.

Sustokite ties problema X. Izoliuokite ją, nesiimkite nieko kito, kol problema X nebus išspręsta.

Taisyklė 5. Nebijokite sugrįžti į vaikų darželį.

Būtų naudinga vadovautis tokia mintimi, kad šuo visiškai nesupranta ko jūs iš jo reikalaujate. Dažnai šeimininkams pasakau, kad jums reikės to permokinti šunį visiškai nuo nulio, viską iš pradžių. Tai darydami jūs įeisite į mokytojo nuotaiką ir prieisite prie pozytivaus nusiteikimo proceso. Atnaujinkite pratimus nuo maksimalaus pradžios taško. Darykite tai tokia nuotaika, lyg viską darytumėte pirmą kartą.

Taisyklė 6. Iššaukite ir paskatinkite teisingus veiksmus.

Nustatant problemos šaknis, darykite tai, kas iššaukia teisingus šuns veiksmus, paskatinkite juos, o tada žiūrėkite , ar pateiks jis juos pagal duotą komandą. Atminkite, bendra taisyklė yra ta, kad šia taisykle nebus galima remtis tol ,kol šuo pats būdamas laisvoje padėtyje nesuteiks vilties į paskatinimą.

Taisyklė 7. Nebijokite pakartojimų.

Kai problema įsišaknyja, ją sunku pašalinti ir greičiausiai visu 100 % nepavyks to padaryti. Turite pasiekti bent 80% teisingo komandos atlikimo, o daug kartų pakartojus (100 ir daugiau kartų), galite tikėtis, kad problema bus išspręsta. Tačiau net ir tada būkite atsargus, senos klaidos gali bet kada išlysti į dienos šviesą.

Taisyklė 8.

Sėkmingas konkrečios problemos sprendimas turi leisti šuniui pratęsti teisingą pratimo atlikimą. Po gerai atlikto darbo šuniui atrodo normalu gauti paskatinimą.
Neprovokuokite klaidų savo entuziazmu norint pilnai įvykdyti visą pratimą.Sakykim,aš turiu problemą - išsiuntimas į tiesiąją.Jeigu aš nutariu vistik leisti šuniui šokti barjerą po išsiuntimo į tiesiąją,aš padarysiu tai tik po to,kai pasieksiu gero rezultato tiesiojoj,po kurio paskatinsiu šunį. Aš prieisiu prie jo,spragtelėsiu ir pamaitinsiu toje vietoje, kur sustojau,paskui grįšiu į pradinę savo poziciją ir iš ten leisiu šuniui šokti barjerą. As neleisiu atlikti šuniui viso pratimo iš karto, tikėdamasis, kad jis jį atliks puikiai iš pirmo karto.Pagal amerikietiškas taisykles,pratime „išsiuntimas“ šuo siunčiamas į tolimiausią ringo galą,po to teisėjo nurodymu hendleris pasiunčia šunį ant vientiso barjero arba ant barjero su krentančia lentjuoste ; prie pakartotino pratimo vykdymo įveikiamas likęs barjeras,tai yra šuo vykdo du išsiuntimus su barjerais vienu pasirodymu.
Jeigu as kovoju su klaida ir nematau jokio progreso, aš sugrįžtu į žemiausią lygį, kiek tik galima, kad tik šuo nesuklystų. Už sėkmę paskatinsiu ir užbaigsiu treniruotę. Praktiškai visada tai reiškia, kad kitą kartą, kai atliksim tą pratimą, matysiu pagerėjimą.

MORGAN SPEKTOR.

LAISVAS JUDĖJIMAS

Pradžiai truputis teorijos. Daugelis šunų visą laiką tempė savo savininkus. Galimas pagerėjimas įmanomas tik naudojant griežtą antkaklį, bet tik nuėmus jį, viskas grįžta į savo vietas. Kodėl šunys taip daro. Visų pirma, kad tai suveikia. Argi jie ne visą laiką nusigauna ten, kur jam reikia? Beveik visada. Taip pat šuo turi labai stiprų instinktą priešintis spaudimui. Kai šuo jaučia spaudimą ant savo kaklo, jis negali ne tempti. Būtent todėl šunys jaučia didelį pasitenkinimą tempti roges. Kaip susitarti su šunimi, kad jis netemptų jūsų? Paprasčiausiai reikia baigti visiems laikams su tokiomis elgesio normomis, kurios naudingos šuniui, bet visiškai nepriimtinos jums.

Senasis faktas – kai tempiu artėju prie pasivaikščiojimo vietos.

Naujas faktas – kai tempiu niekur neartėju.

Nors viskas atrodo labai paprastai, tikrovėje yra taip – kuo ilgiau jūsų šuo jus tempė tuo daugiau pastangų reikės.

Pirma ką reikia atlikti prieš mokymo pradžią, tai gerai nuvaikyti šunį žaidžiant ar paprasčiausiai palaksčius kartu.

Judėjimui su pavadžiu šuniui uždėkime paprastą antkaklį ir pasiimkite gan trumpą pavadį. Šiuo momentu trumpo pavadžio naudojimas suteikia kai kurias privilegijas:

1. Parištas 2-jų metrų pavadžiu, šuo turi galimybę rinkti nuo žemės visa šiukšles, staigiais traukimais išvesti savininką iš pusiausvyros, traukti ten kur nori jis. Trumpo pavadžio naudojimas padeda išvengti šito.

2. Antras privalumas – tai šuo ant trumpo pavadžio jaučia laisvės apribojimą. Dviejų metrų pavadis suteikia pakankamai daug laisvės uostinėtis, tad šuo nejaučia diskomforto.

Įsitikinkite, kad uždėtas paprastas antkaklis (smaugiamieji ar su dygliais draudžiami) ir pradėkite. Padirbkite šiek tiek su įgūdžiu „dėmesys“ ir pradėkite eiti. Greičiausiai pavadis įsitemps iš karto, sustokite. Atminkite, kad nuo šiol jūs pradėjote šuniui įrodinėti, kad tempimas daugiau nebeveikia. Stovėkite sau ramiai, nekalbėkite su šunimi. Tegul sau sukasi apie jus. Kai tik pavadis atsilaisvins - K-T. Galite eiti toliau. Šuo vėl pradės tempti. Vėl sustojate ir laukiate. Vėl ir vėl.

Kai kurie šunys greitai suvokia, ko iš jo norima. Bet yra šunų, kuriems gali prireikti laiko tam, kad dingtų įprotis tempti. Galų gale vis tiek šuo supras, kad tempdamas jis niekur nenueis.

Užsiėmimus pradėkite nuošalioje vietoje, palaipsniui sunkindami sąlygas.

Norint gauti puikius rezultatus, turite būti labai nuoseklūs. Tai reiškia, kad nebegalite šuniui leisti jūsų tampyti kur nors ir bet kada. Pradžioje gerai būtų pasirinkti ilgus pasivaikščiojimo laikotarpius. Paprastai, šuniui teks daug kartų pakartoti pamoką. Jis tempia – jūs stovite. Galų gale šuo suvoks ryšį tarp pavadžio laisvumo ir nuėjimo ten, kur norisi.

Visi aprašyti pratimai daromi esant kiek galima mažiau dirgiklių.

KINTAMAS SKATINIMAS

Šia schema galima naudotis tik tuo atveju, jei įgūdis jau įvardintas komanda.

Ištarkite komandą, jeigu šuo įvykdys – naudokite žemiau aprašytą skatinimo būdą. Jeigu įgūdis nevykdomas, supaprastinkite šio veiksmo formavimo kriterijus ir pabandykite atlikti įgūdį su komanda paprastu rėžimu apie penkis kartus. Po to tęsite nuo tos vietos sąraše, kur buvote.
Skatinimo būdus, aprašytus žemiau, kartoti daug kartų ir vis kitoje aplinkoje. Kai kada verta pradėti darbą nuo sąrašo galo.

1. Spragtelėjimas +10 kąsnelių skanėsto, pagyrimas, džiaugsminga savininko balso intonacija
2. Nėra spragtelėjimo, nėra skanėsto
3. Nėra spragtelėjimo, nėra skanėsto
4. Spragtelėjimas, vienas kąsnelis
5. Nėra spragtelėjimo, nėra skanėsto
6. Tik gyrimas ir glostymas
7. Spragtelėjimas, vienas kąsnelis, gyrimas ir glostymas
8. Nėra spragtelėjimo, nėra skanėsto
9. Nėra spragtelėjimo, nėra skanėsto
10. Spragtelėjimas, kąsnelio nėra
11. Nėra spragtelėjimo, nėra skanėsto
12. Tik gyrimas ir glostymas
13. Spragtelėjimas + 3 kąsneliai + gyrimas ir glostymas
14. Nėra spragtelėjimo, nėra skanėsto
15. Nėra spragtelėjimo, nėra skanėsto
16. Spragtelėjimas + 1 kąsnelis
17. Nėra spragtelėjimo, nėra skanėsto
18. Tik gyrimas ir glostymas
19. Gyrimas, glostymas, džiaugsmingas balsas
20. Nėra spragtelėjimo, nėra skanėsto
21. Nėra spragtelėjimo, nėra skanėsto
22. Spragtelėjimas + 1 kąsnelis
23. Nėra spragtelėjimo, nėra skanėsto
24. Nėra spragtelėjimo, nėra skanėsto
25. Tik gyrimas ir glostymas
26. Spragtelėjimas + 5 kąsneliai + gyrimas ir glostymas, džiaugsminga balso intonacija
27. Nėra spragtelėjimo, nėra skanėsto
28. Nėra spragtelėjimo, nėra skanėsto
29. Spragtelėjimas + 1 kąsnelis
30. Nėra spragtelėjimo, nėra skanėsto
31. Tik gyrimas ir glostymas

Dirbant pagal šią schemą galime stebėti įdomius šuns elgsenos pakitimus. Rezultatai gali būti tiek geri, tiek blogi. Nuosekliai dirbant, laikantis skatinimų sąrašo eiliškumo, Jūs galite papildomai skatinti šunį už ypatingai gerai atliktą veiksmą. Blogai atliekamiems veiksmams naudokite komandą „ NE“.

NELINIJINIS MOKYMAS

Nelinijinis mokymas: mokome gero "užbaigimo."

Daugelis gyvenime esame išmokyti mąstyti ir elgtis linijiniu būdu, t.y., jei aš pasakyčiau: "A, B, C..." labiausiai tikėtina, kad jums galvoje iš karto kiltų mintis "D" Jei aš sakau "1,2,3..." jūsų pirmoji mintis, greičiausiai, bus "4." Kai kuriais atvejais pagrindinis elgesys gali būti įgyjamas šio linijinio proceso metu, o sudėtingesnis elgesys dažniausiai seka už šio proceso. Nors mokymasis šio nuoseklumo “ABC...” yra būtinas, tačiau tai tik žingsnis į sudėtingesnį elgesį.
Akivaizdu, kad pasakyti mintyse abėcėlę yra vienas iš linijinių būdų, tačiau norėdami rašyti sakinius, temas ir rašinius, turite palikti linijinį mąstymą ilgam ir sukurti platesnį repertuarą, kuriame yra sujungti pagrindiniai kalbos vienetai (balsiai ir priebalsiai) įvairiais būdais. Taip ir mokant šunis.
Skaitydami toliau jūs pamatysite, kaip šis reikalavimas taikomas mokymo procese, mokant šunį tinkamo užbaigimo, naudojant linijinį metodą. Remiantis įvairiais psichologiniais straipsniais, vienas iš galimų variantų - jūs laukiate tol, kol šuo siūlo įvairiausias judesių kombinacijas aplink jūsų dešniąją koją ir jūs stengsitės tai paskatinti. Nors šis procesas yra labai giriamas kaip pagrindas vadinamajam "nuosekliam priartėjimui", tačiau tai labai dažnai yra tiesiog nepraktiška. Treneris, kuris naudoja šį metodą, išimtinai ilgą laiką lauks neproduktyvaus rezultato pasiekimo. Žinoma yra ir kiti metodai, kuriais galima išnaudoti įvairias šuns galimybes. Vienas iš jų vadinamas "sudėtiniu" mokymu. Šiuo metodu, individualus paprastas elgesys yra naudojamas kaip elementas sudėtiniam elgesiui, tarsi būdas sakyti žodžius abėcėlės raidėmis. Gebėjimas greitai derinti elgesį unikaliame modelyje turi keletą privalumų. Pirma, šunys, kurie yra gabūs derinant sudedamąjį elgesį - gali lengvai jį sujungti ir sukurti naują elgesio elementą. Antra, mokant sudėtinio elgesio, šuo gali naudoti turimas žinias iš kitų situacijų. Trečia, derinant paprastus elementus, galima greitai taisyti elgesį, kuris griauna visą nuoseklumą. Norėdami pamatyti, kaip šis metodas veikia, analizuokite ir išbandykite šį procesą su šunimis, kurie yra susipažinę ir įgudę su dviem sudėtiniais veiksmais – target lazdele ir komanda "sėdėti" iš "priekio". Taigi, iš priekio treneris laiko rankoje lazdelę savo kūno dešinėje pusėje. Šuo pamatęs target lazdelę ir ženklą, iš karto seka target lazdele aplink trenerio kūną ties kulnu. Maždaug po 30 pakartojimų, target lazdelė susilies su visu šiuo veiksmu ir šuo tiesiog pradeda vykdyti šį elgesį savaip. Taip pat, tai galima daryti palaipsniui slankiojant lazdelę rankoje. Su šiuo mokymo metodu, treneris gali maždaug po 15 minučių sujungti pradinius elementus - sudedamąsias dalis "užbaigiant" griežtu elgesiu. Kadangi jūsų šuo jau turi žinių ir patirties su targetu, (kaip jūsų ABC "), todėl jam nebūtina vykdyti daugybės sėkmingų žingsnių, siekiant greitai suprasti užduoties tikslą.
(PASTABA: Jei šuo dvejoja, neseka target lazdele teisingai ir neina viso atstumo aplink, tokiu atveju jūs turite sustiprinti šuns gebėjimą veikti pagal linijinį principą per eilę bandymų.Vis dėlto dar įsitikinkite ar jūsų šuo tikrai supranta nukreipimą su target lazdele, tam, kad jūs veltui neeikvotumėte laiko).
Jeigu jums ši idėja praleisti visus tuos mažus žingsniukus nepatinka, verčiau nepergyvenkite dėl to, nes galima susidurti su rimtomis mokymosi kliūtimis siekiant galutinio tikslo. Tiesiog, turėtumėte įvertinti kiekvieną mokymo procesą, nes pavyzdžiui, bet kokie nereikalingi vaikiški žingsniai, šuniui gali tiesiog atsibosti. Tai būtų pavyzdžiui tas pats, kaip, kad išberti visas alfabeto raides, kiekvieną sykį kai sakote žodį "šuo“ – ABC - D ABCDEFGHIJKLMN - O ABCDEF - G.
Kitas žingsnis mūsų nelinijiniame "užbaigime" reikalauja naudotis tuo, kas vadinama "elgesio pateikimu". Trumpai tariant pateikimas yra trijų etapų procesas, kuris apima:
1) Įgytą kontrolę dviems atskiriems elgesiams;
2) Sukurimą šiek tiek dviprasmiškos situacijos, kai abu elgesiai gali būti atliekami tuo pačiu metu, tuomet;
3) Išprovokuojamas spontaniškas sujungtas šuns originalus elgesys.
Norėdami pamatyti, kaip pateikimas gali būti naudojamas konstruktyviu būdu, galime grįžti į "užbaigimą", kuriame šuo sėdėjo ties kulnu. Kitas žingsnis yra mokyti šunį, kad "sėdėtų" ir, kad jo stuburas būtų suderintas su trenerio ėjimo kryptimi. Siekiant išlaikyti gerą poziciją, mes rekomenduojame atlikti šį veiksmą nusibrėžtame ant žemės "T" centre. Stovėkite prieš šunį, kirskite juostą "T".
Bet pirmiausiai, norint naudotis pateikimus, įsitikinkite ar šuo sugeba atlikti: 1) sėdėti ir 2) vaikščioti mažais žingsneliais, pagal laikrodžio rodyklę ratu. Mes naudosime target lazdelę tam, kad išmokytume šunį judėti laisvu apskritimu aplink trenerį, tačiau veiksmas yra pakankamai sudėtingas, kad laikytume jį atskiroje mokymo dalyje. Atminkite, jei pastebėjote, kad šuo painiojasi su sekančiu mokymo etapu, grįžkite prie ankstesniojo veiksmo ir kartokite jį tol, kol jis bus atliekamas puikiai. Galite įtraukti savo kūno padėtį kaip į dalį veiksmo, tokiu būdu jūs turite stovėti prieš šunį, o jis daryti ratą priešais jus. Šiame straipsnyje mes šį šuns veiksmą vadinsime "sukis".
Pradėkite kai šuo yra priešais jus, tuomet ženkite žingsnį atgal. Tai suteiks jūsų šuniui galimybę apsukti ratą priešais jus. Praktikuokitės, kad šuo pirmiausiai padarytų kelis paprastus šiuos ratus, skaičiumi 8, ir "s" kreive. Palaipsniui, nepastebimai šuo pereis tik tam tikrą ratą, kurio ir norite. Ir jeigu šuo tuoj pat atsisėda, klik ir paskatinimas. Kartokite, tol kol šuo įdėmiai laukia ženklo "sėdėti" sekdamas lazdelę. Kartokite šį pratimą ir galiausiai rezultatate matysite - šuns rato darymas ir sėdėjimas greta. Tai nereiškia, kad tai yra galutinė elgesio užbaigimo forma, todėl nesijaudinkite, jei sėdėjimas yra truputį kreivas arba šuo sukinėja galvą aplink, kai jis eina ir sėdasi rate tuo pačiu metu. Galite valdyti bet kurį iš šių atliktų veiksmų, naudodami sąvoką "blogai"/„ne“ tai svarbu tam, kad parodytumėte šuniui neteisingai atliktą veiksmą.
Toliau tęsiant šią užduotį, turite pridėti naują ženklą, kuris bus skirtas būtent šiam elgesiui, - bet koks žodis bus gerai. Pateikite ženklą prieš pasakant "sėdėti" ir atlikite apie 20 tokių bandymų. Tuomet šuo jau turėtų suprasti šį veiksmą, prijungiant naująjį ženklą šiame elgesyje. Toliau, šioje užduotyje pabandykite panaikinti žodį "sėdėti".
Dabar, kai jau turite naują sudėtinį elgesį (pagal specialų ženklą šuns atliekamą apėjimą ratu ir sėdėjimą), atlikite šį elgesį ant "T" ženklo. Jūsų šuo jau turėtų atlikti šį veiksmą, tačiau dabar svarbu ne vien jūsų pasiektas tikslas – šuns sėkmingas veiksmo "užbaigimas", dabar jūs turite atidžiai stebėti šuns elgesį ir manipuliuoti laiku sakant komandą "sėdėti", tam, kad veiksmas būtų atliekamas nepriekaištingai. Patartina turėti už jūsų stovintį draugą, kuris spaustų klikerį ir skatintų šunį kai tik šuo atlieka veiksmą nepriekjaištingai: sėdasi greitai ir tiesiai - tuomet klik ir paskatinimas. Jei šuo sėdasi per greitai ar per lėtai, pernelyg susuka savo nugarą - sakykite „blogai“/ „ne“ ir bandykite dar kartą. Jei šuo sėdasi šiek tiek toliau už jūsų, pastatykite/ savo target lazdelę taip, kad šuo suprastų, kaip judėjimo ženklą sukeliant grįžtamąjį sėdėjimą.
Kitas pridėjimo pavyzdys, kai jūs iššaukiate staigų "sėdėti", tuo metu kai sakote šuniui paliesti targetą - dvi "komandos", kuriomis sieksime suderinti šiuos abu elgesius. Jeigu esate patenkinti šiuo metodu, mokant veiksmo "užbaigimą", pabandykime dar vieną pritaikymą, galbūt jis sudomins jus taip pat. Šioje situacijoje naudosime šuns apsisukimą ir atsisėdimą, ir prijungsime šuns nuėjimą iki targeto. Pabadykite tokiu nuoseklumu:

1) Targetą padėkite maždaug 10 pėdų atstumu nuo jūsų;
2) Sakykite šuniui "liesk" (ar kitą signalą, reiškiantį nukreipimą paliesti targetą);
3) Tuo metu, kai šuo eina link targeto ir paliečia jį, duokite savo ženklą, kad šuo grįžtų, apsisuktų ir atsisėstų šalia;
4) Kurkite tam tikrus momentus, nes yra labai trumpas tarpas tarp pasikartojimų;
5) Perkelkite targetą gerokai toliau;
6) Siųskite šunį paliesti targetą ir duokite "apėjimo/atsisėdimo“ ženklą PRIEŠ šuniui pasiekiant targetą;
7) Pašalinkite targetą (turėkite padėjėją, kuris trauktų targetą nepastebimai, tarp veiksmo pakartojimų, kai šuo yra prieš jus ir žiūri į jus). Duokite ženklą „pirmyn“ ir savavališkai duokite signalą „apsisukimui/atsisėdimui" tam tikru momentu šuniui judant į priekį.
8) Praktikuokite ilgesniais ir trumpesniais atstumais taip, kad šuo mokėtų sutelkti dėmesį į ženklą ir būtų poveikis apėjimui ir atsisėdimui betkokiu atstumu, kol pasieks maždaug 30 jardų atstumą.

Dabar jau šuo turėtų sėkmingai įveikti šią užduotį - jūs siunčiate šunį paliesti tolumoje esantį targetą, po duoto ženklo šuo grįžta, apsisuka ir atsisėda prieš jus.

PASTABA: prieš bandant naudoti šį „užbaigimo“ elgesį, mokant per atstumą sugrįžti ir sėdėti pirmiausiai šuo puikiai turi žinoti ir atlikti apsisukimą ir atsisėdimą, kitu atveju jums reikės sugrįžti atgal ir patobulinti veiksmo atlikimą „suktis“, atliekant tai 180 laipsnių kampu.
Jeigu mokysite savo šunį įvairių užduočių, tai suteiks jam daugiau lankstumo įvairiuose mokymo procesuose. Kai jūsų šuo jausis gerai ir sugebės sujungti įvairias komandas, sudėtingesnes užduotis, tuomet šuns mokymosi greitis žymiai pagreitės. Kol paprastas ABC žinių tipas yra būtina sudedamoji dalis mokyme, mokydami šunis panaudoti nelinijinių derinių elgseną gali sukelti modelius, kurie kitu atveju būtų - tokie kaip CD, UD, ir OTCH.

NEIGIAMA KONTROLĖ IR MOKYMAS SU KLIKERIU

Kai žinote klikerio mokymo pagrindus, naudinga žinoti ir tai, kaip šio mokymo įrankio pagalba galima nutraukti nepageidaujamą šuns elgesį ir išvengti jo ateityje. Vienas iš būtinų dalykų, kuris yra svarbus taikant betkurį mokymo metodą, tai draudimas-kontrolė. Nors mokymas su klikeriu yra vien tik teigiamas, tačiau nedidelė kontrolė yra būtina.
Taikydami draudimus mokymo procese, svarbiausiu aspektu turėtų būti ne tai ar jūs naudojate kontrolę, bet ar tai ką jūs darote, yra naudinga jūsų šuniui, ar tai nesukelia jam žalos. Naudingiausias mokymo procesas yra tuomet, kai mokydami šunį nesukeliate jam diskomforto. Remdamasis daugybės metų patirtimi, galiu pasakyti, kad nepriklausomai nuo to, kokį mokymo metodą jūs naudosite, visada yra tam tikras laikas ir vieta, kada šuniui reikia sakyti „Ne“, kitu atveju tai bus tik paprasčiausias žodžių švaistymas. Atsiminkite bent vieną pavyzdį, kai jūs norėjote nutraukti nepageidaujamą šuns elgesį ir sušaukėte sąvoką „Ne“, o šis tik atsisukęs pasižiūrėjo lyg sakydamas „Nemanau, kad padariau blogai“ ir šuo toliau demonstruoja tyčinį nepaklusnumą jūsų atžvilgiu. Paprastai tokie reiškiniai mokant augintinius yra gana dažni.
Kaip išmokyti šunį reaguoti į jūsų pasakytą „Ne“ tinkamai ir išvengti galimų problemų ateityje? Pabandysiu papasakoti tai praktiškai. Įsivaizduokite, kad jūsų šuo laksto parke be pavadėlio, ir staiga jis pamato iššokusią voverę ar kitą gyvūną ir pasileidžia vytis. Turbūt visi supras, kad šioje situacijoje tampa jau per vėlu sąvoką „Ne“ susieti su šuns elgesiu ir nutraukti šį veiksmą. Jeigu jūs manote, kad vien tik teigiamu mokymu uždrausite savo šuniui elgtis pagal jo įgimtus instinktus – tuomet jūs klystate. Labiau tikėtina, kad šioje situacijoje, jūs tiesiog išnyksite šuns diapazone ir jis pasileis bėgti lyg gepardas. Kad išvengtumėte tokio šuns nepaklusnumo ateityje, jūs turite tiesiog šią asociaciją „Ne“ išmokyti dar prieš jos panaudojimą. Kaip tai padaryti? Apskritai, kad galėtumėte taikyti bausmę, turite žinoti jos sampratą ir jos taikymo būdų įvairovę. Jeigu jūs visada turite įvairių problemų naudodami nekenksmingas bausmes – nustokite ir nenaudokite jų. Jeigu jūs naudojate bausmę, bet negalite suprasti ar nedarote žalos augintiniui, tuomet nenaudokite spaudimo kaip mokymo įrankio. Pagalvokite apie kasdieninius dalykus, atraskite kažką tokio, ko jūsų šuo tikrai nemėgsta, bet tai neturi kelti jam žalos. Šunys šiuo atžvilgiu yra labai skirtingi – vieni gali atsigulti nuošaliai vient tik jums pažiūrėjus į juos piktu žvilgsniu, o kiti nenustoja krėsti šunybių net tramdomi griežčiausiu pavadėlio timptelėjimu. Dažniausiai naudoju šias bausmės priemones: vandens čiurkšlę arba minkštą objektą (tai gali būti suviniotas rankšluostis ar kitas minkštas daiktas), kurį metu su ketinimu pataikyti. Galbūt ši idėja susilauks kritikos, tačiau geriausias įrodymas - rezultate. Be to, metama pagalvė, suvyniotas rankšluostis ar vandens čiurkšlė yra saugus ir efektyvus būdas bausmei taikyti. Bet visada naudodamas draudimą, vadovaujuosi šia taisykle – mano naudojamas bausmės įrankis niekada nesužeis gyvūno, net jeigu atsitiktų kažkas negero, nemetu į šunį nieko, kas galėtų jam padaryti žalą, netyčia objektui atsitrenkus į šuns veidą. Taikydamas bausmę, taip pat stengiuosi išvengti triukšmo, nes jeigu aš naudočiau stiprius garsus tam, kad nutraukčiau nepageidaujamą šuns elgesį, veikiausiai mano šunys pradėtų bijoti stiprių garsų. Klaida kurią labai dažnai šunų šeimininkai daro - komandos kartojimas. Stenkitės to išvengti. Iš praktikos galiu pasakyti, kad beveik 95 % žmonių, kurie pabando nutraukti šuns nepageidaujamą elgesį, iš pradžių sugadina šį procesą. Taip yra todėl, kad jie sako "Ne" tuo pačiu metu, kai jie pradeda taikyti faktinę bausmę - arba, dar blogiau, jie pradeda naudoti bausmę dar prieš sakant "Ne!". Jei taip atsitiks, tai šuo tiesiog atkreips dėmesį į judesį ir niekada nesupras "NE" reikšmės! Jūs turite šį procesą atlikti vadovaujantis tokiu principu: sakote "Ne", kartojate mintyse savo vardą ir pavardę ir tik po to naudojate jėgą (rekomenduoju taikyti bausmės įrankį). Kai kuriose situacijose jūs turėsite sumažinti šį laiko tarpą tarp „Ne“ ir tiesioginio draudimo, bet nepamirškite, kad pirmiausiai komanda ir tik po to jūsų veiksmas. Priešingu atveju, šuo negalės susieti ryšio tarp signalo ir bausmės, jeigu komanda "NE" bus sakoma po bausmės įrankio panaudojimo arba tuo pačiu metu. Atlikite veiksmus tinkamai ir nuosekliai, tuomet jūsų taikytas bausmės įrankis veiks kaip neigiamas klikeris, ir šuo galiausiai supras kuris jo elgesys sąlygojo draudimą. Kita dažnai pasitaikanti kritinė klaida, kurios turite išvengti - pavojus išgąsdinti šunį. Taip atsitinka tuomet, kai jūsų taikytas bausmės įrankis tampa svarbiausiu ženklu šiame procese ir svarbiausia mokymo dalimi. Negąsdinkite šuns! Jeigu jums nepavyks to išvengti, tuomet šuo paklus tik tuomet jei pamatys bausmės įrankį. Kai kurie žmonės iš pradžių taikę bausmę, vėliau to nebedaro, tiesiog kontroliuoja šunį vien tik komanda "NE!" argumentuodami, kad šuo nustoja vykdyti nepageidaujamą veiksmą vien tik pasakius komandą. Tačiau norėčiau paprieštarauti ir pasakyti, kad svarbiausia yra ne tai ar komanda "Ne!" sustabdė jūsų šunį kelioms sekundėms, jūsų tikslas sustabdyti tokį šuns elgesį ateityje. Priešingu atveju jūs tiesiog skatinsite šunį įveikti šią sistemą. Atsiminkite ir tai, kad jeigu mėginsite tinkamai taikyti bausmės įrankį, bet vis nukrypsite nuo laiko, tuomet neturėtumėte bandyti daugiau kaip tris ar keturis bandymus. Jeigu jums pavyksta apgauti šunį (nesukeliate baimės bausmės įrankiui), mėginimų skaičių galite dvigubinti ar net trigubinti. Svarbiausia yra sukurti ir teisingai panaudoti bausmės įrankį. Jeigu jūs naudosite jį laiku ir reikiamu momentu, tuomet padidinsite draudimo efektyvumą ir sumažinsite jo naudojimo dažnumą. Kartą man teko mokyti labai judrų šunį, kuris turėjo tapti žmogaus vedliu. Galimybė naudoti vien tik teigiamą skatinimą alternatyviam elgesiui tiesiog neveikė. Šuns tinkamas parengimas labai priklausė nuo jo instinktų kontroliavimo.
Kartą, prižiūrėtojui išvedus šį šunį link manęs, atidžiai stebėjau ir laukiau to momento kai tik šuo bus pasiruošęs bėgti ir šokti ant manęs. Vienu momentu jis buvo labai įsitempęs matydamas mane, tuomet pasakiau "NE" nežymiai pabrėžtu balso tonu. Ir kai jis tik pradėjo bėgti tiesiai man į veidą, aš nuėmiau nuo savo pečių suvyniotą rankšluostį ir nutraukiau jo ketinimą. Šuo buvo nustebęs ir atsitraukė sekundei. Prižiūrėtojui liepiau išvesti šunį kelioms sekundėms. Taigi, tai buvo "pirmo raundo" pabaiga. Po kelių sekundžių šuo buvo atvestas vėl. Buvo matyti ir vėl įsitempę šuns raumenys, iškart pasakiau "NE", lygiai taip, kaip ir pirmąjį kartą, bet šį sykį šuns įsitempimas ir jėga jau buvo gerokai mažesnė ir nutraukti jo tolimesnius ketinimus buvo ganėtinai lengviau - antrojo bandymo pabaiga. Trečiame bandyme šuo nebešoko – jis tiesiog atsisėdo. Aš meiliai kalbėjau ir plekšnojau sau į krūtinę, kviečiau pašokti - o šuo tik atsisėdo šalia. Klik ir paskatinimas. Mes vykdėme dar keletą bandymų su klikeriu ir paskatinimu - labai paprastai ir greitai šuo nustojo šokinėti.
Ką reikia daryti jeigu visi šie dalykai neveikia? Žinoma, vargu ar atsiras žmogus, kuris viską išmanytų apie šuns elgesį ir pasakytų kodėl nepavyksta pasiekti teigiamų rezultatų. Naudingiausia ką jūs galite padaryti, tai išanalizuoti visą procesą, kurio metu taikėte bausmės įrankį. Jeigu po 3 ar 4 kartų šuo ir toliau atlieka nepageidaujamą veiksmą – vadinasi kažką darote negerai, nustokite naudoti šį metodą kol neišanalizavote šio proceso. Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas bausmės naudojimo procese – teigiamas veiksmo užbaigimas. Kiekvieną kartą, kai tik mokymo procese naudoju bausmės formą, visada įsitikinu, ar šuo gerai jaučiasi su naujomis taisyklėmis. Jūs negalite tęsti mokymo proceso jei šuns uodega nevizgina po kiekvieno bandymo.
Naudodami šiame straipsnyje aprašytą informaciją, turite vadovautis veiksmų nuoseklumu. Bausmės naudojimas yra jūsų moralinė pareiga įsitikinti, kad šuo įgis patirties, bet nebus morališkai ar fiziškai sužalotas. Bausmė turi būti tinkamai ir laiku panaudota, išvengiant nesėkmingai užbaigtų mėginimų. Šuo turi jausti jūsų teigiamą palaikymą.

MAŽAS ŠUNIUKAS – BALTAS POPIERIAUS LAPAS
IDEALUS ŠUNIUKAS

Paėmę namo mažą šunelį, jūs turite galimybę pradėti viską iš naujo. Naujasis augintinis suteikia jums neaprėpiamas galimybes, nes yra nesugadintas neigiamo patirties. Šeimininkas-optimistas tiki, kad šį kartą jis padarys viską teisingai, šį kartą idealus šunelis bus atsakingai auklėjamas, formuojamas, iš jo išaugs nepriekaištingas šuo. Mažas šunelis – tai galimybė išvengti klaidų, kurios buvo padarytos su prieš tai buvusiais augintiniais. Laikui bėgant, tokie lūkesčiai tampa vis mažiau realūs. Gali pasireikšti tam tikri šuns charakterio bruožai, kurių nebuvo įmanoma nuspėti. Galbūt, šunelis atsitiktinai susidurs su kažkuo, kas gali jį labai išgąsdinti, arba šeimininkas supras, kad jo paprasti dresūros metodai neveiksmingi šiuo atveju.
Žinoma, visi suprantame, kad absoliučiai idealių šunų nebūna, bet kartais gera pasvajotiJ Be to, mes galime pasistengti, kad šunelis turėtų puikią pradžią. Nepriklausomai nuo to, kaip mes matome savo augintinio ateitį - ar mes norime šeimos numylėtinio ir kompaniono, ar būsimo veislės nugalėtojo, gal planuojame dalyvauti varžybose, tokiose kaip paklusnumas ar agility - reikia skirti laiko ankstyvai dresūrai ir formuoti šunelio patirtį. Jūsų pastangos ateityje tikrai duos vaisių.
Šioje paskaitoje papasakosiu, kaip nurodyti šuneliui teisingą kelią. Šios rekomendacijos tinka įvairaus amžiaus šunims - duos daug naudos ir jauniems šuneliams, ir net suaugusiems šunims, paimtiems iš prieglaudos. Tuo tarpu šuneliai atviresni įvairioms įtakoms, nes jie dar neturi nusistovėjusių įpročių, nuo kurių tektų juos atpratinti.

Svarbu prisiminti

Patarimai, kuriuos visada stengiuosi prisiminti, kai bendrauju su savo šunimis:

Venkite problemų - lengviau jų išvengti nei taisyti.
Elkitės taip, kad išvengti problemų. Patikėti viską likimui, tikintis gero rezultato – ne pati geriausia mintis. Daug protingiau numatyti problemas ir stengtis jų išvengti. Šiuo atveju tai būtų planavimas ir valdymas. Pavyzdžiui, neleiskite šuneliui teršti namuose. Nuo pat pradžių pratinkite šunelį prie narvo ir visada stebėkite, kaip jis vaikšto namuose, stenkitės kuo dažniau išvesti į lauką. Taip jūs numatysite ir išvengsite potencialios problemos ir neleisite susiformuoti blogam įpročiui, į kurį reikėtų reaguoti.

Skatinkite tai, kas jums patinka

Visada ieškokite jums pageidaujamų veiksmų ir juos skatinkite. Dažniausiai labai lengva ignoruoti tai kas yra gerai ir sutelkti dėmesį tik ten kur blogai. Visada parodykite savo šuneliui kai jis elgiasi gerai. Taip sumažinsite blogų veiksmų galimybę. Pavyzdžiui, pagaliau jūsų augintinis, vykdydamas komandą, atsigulė šalia kojų. Vietoj to, kad ramiai stovėti, stengiantis neblaškyti, šį veiksmą reikėtų paskatinti, kad ateityje šunelis jį dažniau atliktų. Pasilenkite ir paglostykite mažylį, pasakykite, koks jis geras. Žinoma, jis gali susijaudinti ir pašokti, bet nekreipkite į tai dėmesio, kol jis nenusiramins. Greitai jis supras, kad ramiai gulint jis sulauks dėmesio ir paskatinimo.

Judėkit mažais žingsneliais

Būkite protingi savo lūkesčiuose. Jūsų šunelio protinės bei fizinės savybės yra kaip vaiko. Norint, kad šuniukas ko išmoktų, jam reikia daug to paties veiksmo pakartojimų ir paskatinimų. Būkite kantrūs, nereikalaukite visko iškart. Pavyzdžiui, vieno užsiėmimo metu jus nustebsite pastebėję, kad šunelis labai greitai atsisėda dėl kąsnelio. O nusprendus parodyti draugui, ką moka, šunelis komandos neatliks. Tai visiškai normalu. Grįžkite į „vaikų darželį“, palengvinkite užduotį, kad šunelis pasiektų teigiamų rezultatų ir po truputį didinkite savo reikalavimus.

Mokykite linksmai

Šunelis turi žinoti, kad treniruotė tai yra žaidimas. Rimtas darbas ir griežta kontrolė – geriausias būdas sužlugdyti šuneliui susidomėjimą ir entuziazmą treniruotėms ir dresūros pamokėlėms. Jūsų augintinis gali išmokti daugelio dalykų tik tuomet, jeigu užsiėmimai bus įdomūs. Pavyzdžiui, būdami viešose vietose, nesitikėkite, kad šunelis visada vykdys komandas „sėdėt“ ir „laukt“, ignoruodamas įvairius dirgiklius. Leiskite jam pauostinėti ir ištirti aplinką , tad paprašykite atsisėsti, palaukite dvi sekundes ir paskatinkite komandos vykdymą žaidimu. Dar vienas būdas šuns dėmesio sutelkimui - palaukite, kol šis pažiūrės į jus ir tik tada leiskite jam pabendrauti su kitais draugiškais šunimis. Toks susitelkimas bus naudingas ne tik per dresūros pamokas, bet ir kitose realiose situacijose...

Stebėkite ir mokinkitės

Tirkite savo šunelį, stebėdami jį. Išsiaiškinkite, kokie užsiėmimai jam labiausiai patinka. Stebėkite, kaip jis sprendžia paprastas užduotis, pavyzdžiui, kaip ištraukia žaislą, užstrigusį po lovą, kaip jis elgiasi su kitais žmonėmis ir gyvūnais. Gal būt jis pasitikintis savimi ir narsus, o gal atvirkščiai- drovus? Neįsijauskite į mokytojo vaidmenį tiek, kad pamirštumėte būtinybę mokytis pačiam iš savo šuns. Pavyzdžiui, provokuokite situacijas, kuriose šunelis patirtų naujų ir neįprastų dirgiklių poveikį. Pasivaikščiokite šalia prekybos centro, eidami link įėjimo. Skubantys žmonės, vežimėlių ratų dundėjimas, automatinės durys, visa tai turbūt dar nežinoma jūsų augintiniui. Laikykitės atstumo, kad šunelis neišsigąstų ir labai nesusijaudintų, stebėkite jo elgesį ir reakcijas. Kai pajusite, kad mažylis jaučiasi patogiai, atstumą mažinkite. Tokios treniruotės suteiks jums informaciją, kaip šunelis reaguoja ir kaip prisitaiko prie naujų aplinkybių. Gali būti, kad ir ateityje šunelio reakcija, naujose, panašiose situacijose, bus tokia pati.

Nuo ko geriausia pradėti

Dabar pakalbėsime apie konkrečius metodus

Maistas

Šunelio maitinimas formuoja jūsų tarpusavio ryšį, leidžia augintiniui suprasti šeimininko, kaip maisto šaltinio svarbą. Pirmas kelias savaites šunelis turi gauti maistą tik iš jūsų rankų. Maitinimu iš rankų galima pripratinti mažylį prie jo vardo, išmokinti kreipti į jus dėmesį ir paaiškinti jam gero poelgio žymeklio svarbą. Kaip pripratinti šunelį prie jo vardo? Paprasčiausiai visada ištarkite šunelio vardą, prieš paduodant kąsnelį. Pakartokite tai apie dešimt kartų prieš kiekvieną maitinimą. Vėliau, ištarę šunelio vardą palaukite, kol jis pažiūrės į jus ir tik tada duokite kąsnelį. Nereikalaukite labai ilgos koncentracijos-užtenka 1-2 sekundžių. Šis pratimas nėra skirtas koncentracijai ugdymui. Tokiu būdu įpratinsite šunelį kuo dažniau žiūrėti į šeimininką, kaip į gėrio šaltinį. Tai bus labai svarbu ateityje.

Gero poelgio žymeklis – tai jūsų nustatytas signalas, kuris praneša šuniui, kad jis atliko viską gerai. Tai gali būti bet koks žodis ar garsas, kuris turi būti unikalus ir naudojamas tik šiam tikslui. Daugelis kaip poelgio žymeklį naudoja klikerį. Šuo prie žymeklio garso pratinamas maitinant iš rankų, naudojant jį prieš paduodant kąsnelį: garsas – maistas, garsas – maistas arba žodis – maistas, žodis – maistas (jei naudojam žodį kaip žymeklį). Žodis turi tartis kiekvieną kartą vienodai (tonas, intonacija, garsas) ir naudoti jį tik pagal paskirtį. Galima šunelį pripratinti ir prie klikerio ir prie žodžio, tik pradžioje reikėtų vengti naudoti abu vienu metu. Tada turėsite du paskatinimo būdus treniruotėse.

Kai tik jūsų šunelis supras ryšį tarp žymeklio ir kąsnelio (dažniausiai pratimą „garsas – maistas“ užtenka pakartoti 10 užsiėmimų), pradėkite naudoti žymeklį tada, kai šunelis daro tai, ko jums reikia. Jums reikės stebėti augintinį ir „gaudyti“ teisingus veiksmus, paskatinti tinkamą veiksmą klikeriu ir kąsneliu. Labai didelė reikšmę turi garso laikas. Jis turi sutapti su atliekamu veiksmu arba sekti iškart po jo. Skanėstą taip pat reikėtų duoti po žymeklio garso. Pavyzdžiui, jei šunelis sėdi ir žiūri į jus, užfiksuokite tai žymekliu ir paskatinkite kąsneliu.

Žaislai ir žaidimai

Dauguma šunelių labai mėgsta žaislus ir žaisti su jais. Jie nuo prigimties mėgsta medžioti, tempti, kramtyti ir draskyti. Daugeliui šunų didžiausias paskatinimo būdas- žaislai ir žaidimai. Labai svarbu skatinti žaidimą tinkamais žaislais, ypač jei planuojate su augintiniu dalyvauti įvairiose varžybose. Šunis, kurie turi didelę motyvaciją žaislams, daug lengviau dresiruoti, nei tuos kurie tokios motyvacijos neturi.

Žaislai padeda jauniems šunims išlieti savo energiją ir saugo šeimininkus nuo augintinių daromų eibių. Jei mažylis nerimsta, ieško „nemalonumų“, galite duoti jam žaisliuką, kad galėtų panaudoti savo energiją. Galima žaislus prikimšti skanėstais (pvz. sūriu). Pavyzdžiui, dirbdami su šunelių grupėmis, mes prašome šeimininkų į dresūros užsiėmimus atsinešti žaislų, kimštų šunelių mėgstamais skanėstais. Tokiu būdu gauname pakankamai laiko ramiai aptarti šunelių elgesį, kilusias problemas bei jų sprendimą- šuneliai gauna savo žaislus, ramiai guli ir griaužia juos.

Jei ateityje šunelis dalyvaus paklusnumo, agility ar panašiose varžybose, labai svarbu skatinti šunelį medžioti judančius daiktus. Bėgimas ir aportavimas – geri pratimai visiems šunims Daugeliui šunų judančių daiktų gaudymas – natūralus užsiėmimas, tačiau kartais šunys judančiais daiktais nesidomi ir nemato prasmės jų gaudyti. Gali būti, kad jums reikės paeksperimentuoti tam, kad parinkti žaislą, kuris labiausiai sudomintų jūsų augintinį.Jei šuo neturi noro ar energijos gaudyti daiktus, galima panaudoti žaidimą „du kąsneliai“.Žaidimui naudojame sūrio rutuliukus ar bet kokį kitą maistą, kurį šunelis mėgsta ir kuris gerai rieda. Parodykite mažyliui kąsnelį, sudominkite, o tada meskite jį, kad nusiridentų, sakydami komandą „aport“. Kai tik šunelis suvalgys kąsnelį ir atsisuks į jus, parodykite jam kitą kąsnelį ir nuridenkite jį į kitą pusę. Kartokite šį pratimą kuo dažniau. Netrukus jūsų šunelis supras žaidimo taisykles ir su entuziazmu reaguos į komandą „aport“. Vėliau kąsnelį pakeiskite žaislu.

Seniau žaidimas „tempk-trauk” buvo draudžiamas, ypač šuniukams, kurie užaugę turi būti stambūs ir stiprūs. Bet laikantis tam tikrų patarimų, „tempk-trauk“ gali tapti smagiu užsiėmimu ir puikiu paskatinimo būdu. Labai svarbu išmokyti šunelį komandos „palik“. Kai šuo tempia žaislą, paprasčiausiai prikiškite jam prie nosies kąsnelį. Kai tik šuo prasižios, naudokite gero poelgio žymeklį ir duokite kąsnelį. Vėliau, kai šunelis visada paleis žaislą dėl kąsnelio, įveskite žodinę komandą „palik“. Tik pasiekus, kad šuo žaislą paleidžia pagal komandą, žaidimą „tempk-trauk“ galima bus naudoti paskatinimai.

Kol šunelis dar mažas, skatinkite jį įvairiais būdais: kartais kąsneliais, kartais žaislu ar žaidimu, nes jums būtina turėti kelis paskatinimo būdus. Žaislai ir žaidimai – puikus paskatinimo būdas. Po klikerio ar žodinio žymeklio, vietoj kąsnelio, duokite šuniui jo mėgstamą žaislą ar pažaiskite linksmą žaidimą. Tok žaidimas turi staiga prasidėti ir staiga baigtis. Pavyzdžiui, jei šuo pagal komanda atsigulė, jūs naudojat klikerį ir duodat žaislą 15 sekundžių, slepiate jį ir toliau tęsiate užsiėmimą.

Aplinka ir socializacija

Vienas iš svarbiausių dalykų, kuriuos šeimininkas gali ir turi suteikti savo augintiniui visavertė, turtinga aplinka. Buvo atliktas bandymas su žiurkėmis. Vieną grupę žiurkių patalpino į visavertę aplinką, o kitą – į skurdžią. Pirmosios grupės gyvūnams buvo duodami ir reguliariai keičiami žaislai, galimybė bendrauti su savo gentinėmis ir žmonėmis. Skurdžiose sąlygose žiurkės buvo laikomos individualiuose narvuose, be bendravimo, kompanijos ir be užsiėmimų. Palyginus visų žiurkių smegenis, nustatyta, kad visavertėje aplinkoje laikomų žiurkių smegenys didesnės ir sunkesnės, bei turi daugiau vingių, kurių dėka yra greičiau apdorojama informacija.

Tam kad aprūpinti šunelį visaverte aplinka, šeimininkas turi jį supažindinti su įvairiais garsais, kvapais, skoniais, patirtimi bei įvairiais užsiėmimais. Tačiau reikia būti labai atsargiam ir neišgąsdinti mažylio. Visiškai pakanka vieno ar dviejų naujų įvykių per dieną.

Auklėjant šunelį taip pat labai svarbu yra jo socializacija ir bendravimas su žmonėmis bei kitais gyvūnais. Bendrauti būtina išmokti vaikystėje, nes vėliau susiduriama su dideliais sunkumais mokantis. Kai kurie treneriai rekomenduoja drausti augintinių bendravimą su kitais šunimis ir žmonėmis, tokiu būdu stiprinant šuns ir šeimininko kontaktą. Tačiau tokiu būdu auklėjami keturkojai gali pradėti bijoti kitų šunų bei žmonių, tapti agresyviais. Todėl geriau leisti šuneliui bendrauti su įvairaus amžiaus, dydžio, tipo, veislės draugiškais šunimis. Taip pat reikia suteikti galimybę šuneliui pabendrauti ir su svetimais žmonėmis. Toks bendravimas yra gera galimybė išmokinti šunelį kaip reikia sutikti ir elgtis su žmonėmis.

Treniruotė

Visi šunys privalo žinoti pagrindines paklusnumo komandas. Jei planuojate su augintiniu dalyvauti sportinėse varžybose, tai teks išmokti daug daugiau komandų.

Dėmesys

Prieš pradėdamas mokyti savo augintinį įvairių komandų, jums reikia, kad šunelis gebėtų sutelkti visą dėmesį į jums, kai tik to paprašysite. Kai šunelis paaugs, jūs galėsite išmokyti jį sukoncentruoti dėmesį.

Pats paprasčiausias būdas sutelkti šuns dėmesį- tai visada reikalauti akių kontakto prieš duodant šuneliui tai ko jis nori. Pavyzdžiui, šunelis nori pasivaikščioti, palaukite, kol jis pažiūrės į jus, ir tik tada atidarykite duris. Jei jis nori išeiti iš savo narvo, palaukite akių kontakto ir tik tada išleiskite šunelį. Jei jis nori pažaisti, palaukite, kol jis susikoncentruos į jus. Reikalaukite dėmesio visada ir visur ką bedarytumėte. Vėliau didinkite laiką, kurį šuo turi žiūrėti į jus. Visada paskatinkite šunelį už jums skiriamą dėmesį. Kaip paskatinimo priemonę naudokite tinkamo elgesio žymeklį klikerį, kąsnelius, žaislus, žaidimus ir pan. Pavyzdžiui, mažylis labai nori pabendrauti su kitu šuneliu. Sulaukite, kol augintinis pažiūrės į jus ar nors labai trumpai žvilgtels į jūsų pusę ir leiskite jam pabendrauti. Šunelis greitai supras, kad dėmesys šeimininkui– tai raktas į šaunius dalykus.

Pas mane

Po dėmesio koncentracijos, šunelio pasikvietimas pas save – svarbiausias dalykas jo mokymuose. Norint išmokyti šunelį patikimai vykdyti komandą „pas mane“, būtiną jį atkakliai mokyti nuo pat mažų dienų. Pirmų užsiėmimų tikslas –išaiškinti šuneliui, kad atėjimas pas šeimininką yra labai geras dalykas. Paimkite klikerį ir mėgstamus kąsnelius, pasisodinkite šunelį prieš save, atkreipkite jo dėmesį (paplodami ar parodydami kąsnelį), pašaukite vardu ir komanda „pas mane“. Šuneliui pasukus galvą link jūsų, tinkamo elgesio žymekliu ir kąsniuku paskatinkite jį. Jūsų augintiniui tik reikia paimti kąsnelį. Mokymo pradžioje neturi būti jokių pašalinių dirgiklių.Jūs neturite reikalaut, kad šunelis judėtų link jūsų, nes jūs esate prieš savo šunelį „veidas į veidą“. Pakartokite šį pratimą visose buto patalpose mažiausiai 50 kartų (per kelis trumpus užsiėmimus). Vėliau kartokite šį pratimą įvairiose vietose. Skirdami daug laiko šiam pratimui jūs suformuosite greitą ir patikimą šuns reakciją į jūsų komandą.

Pagrindinės padėtys

Kad lengviau išmokytumėt šunį komandų „sėdėt“ „gulėt“ ir „stovėt“ naudokite kąsnelius kaip pagalbą ir sufleravimo priemonę. Paimkite mėgstamus šuns kąsnelius ir jų pagalba „veskite šunį už nosies“. Kai šunelis užims jums reikiamą padėtį, naudokite klikerį ar žodinį veiksmo žymeklį ir duokite kąsnelį. Jei šuneliui nepavyksta užimti jums reikiamos padėties – greičiausiai tai susiję su netinkamais jūsų rankos judesiais. Eksperimentuokite ir išsiaiškinkite, kaip turi judėti jūsų ranka, kad pasiektumėte pageidaujamą rezultatą.

Norint pasodinti šunelį – pridėkit kąsnelį prie šuns nosies ir lengvai pakelkite atgal (kąsnelis turi būti virš šunelio akių). Sekdamas kąsnelį, šuo pakelia galvą ir sėdasi.

Gulėt galima mokinti iš „sėdėt“ ir iš „stovėt“ padėties. Šuniui tai du visiškai skirtingi judesiai, todėl, galima net duoti dvi skirtingas komandas, pavyzdžiui, vienu atveju „gulėt“, kitu – „krist“. Iš padėties „sėdėt“ veskite kąsnelį vertikaliai į apačią ir vėliau po truputi į priekį (kąsnelio trajektorija primena L raidę). Iš padėties „stovėt“ nuleiskite kąsnelį truputi žemiau šunelio barzdos ir veskite link krūtinės. Šis guldymo metodas labai pravers paklusnumo ar agility varžybose. Kartais jis dar vadinamas Sfinksu.

Tęsinys 3 dalyje... --->


Skaitykite komentarus 1

reklama