Kaip gavau Eva.

Viskas prasidejo nuo to,kai mano drauges labradore susikerbe su kaimynu labradoru (netycia). Gime 2 suneliai. Viena-berniuka,drauges kaimynai pasieme,o kita-mergaite,atidave mano draugei. Kadangi mano drauge turi jau 2 sunis,o trecio islaikyti negales,ji ta suniuka norejo kazkam atiduoti.
Nieks neime. Po keliu menesiu,kai atejau suniuko paziureti as,iskart ji pamilau. Ji ziurejo i mane savo graziomis akytemis ir atrode lyg ji bandytu pasakyti: Paimk mane.
-Man atrodo kad sunelis keliaus i prieglauda,-liudnai pasake mano drauge.
Tikrai nenorejau kad ji keliautu i prieglauda,todel griebiau telefona ir paskambinau mamai. Ji sake kad geriau nusipirksim kilminga grynaveisli suni su dokumentais. Bet mano zodziai buvo tokie: As noriu to suniuko.
Grizusi namo mama su manim rimtai kalbejosi ir klausinejo ar priziuresiu ji,ar vedziosiu...
I viska atsakiau teigiamai. Pagaliau mama leido ji pasiimti.
Atejau pas drauge ir jai viska paaiskinusi pasakiau kad pasiimsiu ta suneli. Ji labai apsidziauge ir is mazutes dezutes man atnese ta suneli. Jis man pradejo laizyti veida.
-Kaip pavadinsi?-lydedama manes paklause drauge
-Mmm... Manau jai tiktu vardas Eva,-pasakiau
-Eva?-dar karta paklause drauge
-Na,taip tik rasosi,o tariasi Yva,-atsakiau.
Grizusi namo ja supazindinau su tevais. Tevams ji labai patiko.
Na is mazo silpno sunelio ji isaugo i didele labradoro misrune :)