Pirmasis issiskyrimas

esu ziauriai nusiminusi, del to, kad reikes palikti savo gyvenimo dziaugsmeli dviems menesiams. Isvykstu i Italija, niekaip negalesiu pasiimt kartu savo grozio, ji teks palikti draugui ir jo tevams. Fendis labiausiai prisirises prie manes, bet mudu su draugu ji mylim vienodai, jis gerai jauciasi ir budamas su mano draugu bei jo seima, esu uztikrinta 110% kad bus pasirupinta mano mazyliu, bet man tiesiog plysta sirdis kai zinau, kad teks tiek laiko ilgai nesimatyt...Jau dabar asaros kaupias vien pagalvojus apie tai!!!!! Mes su draugu gyvenam atskirai nuo tevu, galvoju gal reik dazniau suniuka palikt jam vienam kad pabutu toj aplinkoj, dar labiau priprastu, truputi atprastu nuo manes... Kaip jus patartumet man elgtis? Kaip palengvint ta issiskyrimo skausmeli?? ;(((