Mano netektis.

Pasakojimas apie Lotą.

Kartą,gal prieš kokius 4,ar 5metus,mes išvažiavome,aš ir tėvai,pirkti šuniuko.Šunų turguje pamatėme labai gražią,kokerspanielių vadą.Nupirkome kalytę,ir pavadinome ją Lota.Lotą sakė šerti košytėmis.Taip ir darėme.Šėrėme,aš su ja žaidžiau,linksimau ją,bet ji liūdnaPo kelių dienų,ar po vienos dienos(tiksliai neprisimenu),.ji pradėjo,inkšti cypti,nuvežėme pas veterinarą.Veterinaras tiesiog pakraupo,kai papasakojome,kad šeriame Lotą košėmis.Jis sakė,kad šuniui būtinai reikia mėsos.Pastatė Lotai lašalines,taip pat veterinaras sakė,namuose dėti šiltą vandens butelį............bet tai nepadėjo............ji nugaišo,ir tiesiog suakmenėjo................aš verkiau,nebežinojau kur dėtis,ką daryti,bet man liko tik vienas klausimas:mes ją pasiėmėme per mažą.Tai kodėl šeimininkai sakė duoti košes,atvežė šunyčius parduoti mažus?o gal kas nors taip pat nusipirko?ir likimas kaip ir mūsų Lotutės ištiko?mūsų kaimynų šuo,ji jau mirusi,vardu Lota.Bet šventai įsitikinau:DAUGIAU,GYVENIME,NEDUOSIU SAVO ŠUNIUI MIRUSIO ŠUNS VARDO.....................

Ilsėkis ramybėje,mažoji Lota............

Ačiū,kad skaitėte šį blo'gą.