Beglobiams gyvūnams paaukota: 2898.95 Lt
Kaip gali prisidėti?
Priminti slaptažodį    Registruotis
Bone parkas

Mano istorija...


Labri, 2008-09-18 21:01:21

Pirmos dienos namuose :)

3 menesiukai :)

Man jau 4 men. ir va jum :P :D

pirmosios mano pamokos :)

Štai kokia aš dabar :)

Sveiki visi ! Daugelis turbūt mane jau pažystat :)) , kaip kažkokiam popiergalį parašyta mano vardas turėtų būti kitoks :P , bet šeimininkė mane pavadino Zara . Man jau 7 mėnesiukai :D esu jau nemaža panelė :D . Šeip esu paklusni, bet kaip jaunas šuniukas mėgstu paišdykauti :DD . Na o čia truputis mano istorijos :)

Oi buvo gerai kai gyvenau su mamyte, bei broliais ir seserimis :)) . Oi žaisdavom, lakstydavom ! Viskas buvo nė motais :D nebuvo dėl ko rūptintis, visi gaudavom mamytės meilės ir buvome laaaabai patenkinti :D . Bet vieną gražią dieną mano mamytės šeimininkas sulaukė skambučio, jis atėjo prie mūsų ir mus stebėjo :)) kol jis buvo pas mus mes visi dūkome :) . Bet staiga šeimininkas atsistojo ir išėjo, bet kadangi mums ir be jo buvo linksma mes ir nenuliūdome :). Taip prabėgo bala žino kiek laiko. Visi truputį paaugome :), susitiprėjome :) .
Ir vieną dieną atsitiko baisus dalykas ! Atvažiavo kažkokie žmonės ir mane pasiemė !
- Ei aš niekur nevažiuosiu, paleiskite mane! Paleiskit sakau, mamąąą galbėk !
Aaaaa aš labai nenorėjau skirtis su savo mamyte bei seserimis ir broliais ;( . Mane įgrudo į kažkokį ankštą voljerą ir idėjo į nežinomą burzgiantį daikta, rodos jį vadino „mašina“ . Išpradžių aš verkiau ir verkiau ;( , bet paskui nurimau. Atėjo naktis, užsnaudžiau, bet po poros valandų prabūdau nes labai norėjau lakti ir ėsti. Tie nepažystamieji davė man maisto ir vandens. Tada vėl susirangiau savo voljere ir snaudžiau... Žmonės mane pastoviai išleisdavo atlikti savo reikalus.
Atrodo, kad praėjo visa amžinybė :O , man jau galutinai atsibodo sėdėti vieno vietoje, aš norėjau gryžti pas savo šeima, padūkti, palakstyti... Nuo tokių minčių man pasidarė be galo liūdna, vėl ėmiau verkti ;(, verkiau ilgai, ilgai.... Paskui vėl aprimau ir vėl verkiau. Ir galiausiai artėnat vakarui, mes įsukome į kažkokį kiemą :O . Ten mane išleido iš voljero, aš galėjau trumpai palakstyti. Bet ir vėl atvažiavo kažkokie žmonės :O , jie visi kažką šnekėjo ir vėl mane paemė ,
-Oh ir vėl - pagalvojau
Bet aš jau nebe taip bijojau. Ir vėl mane igrūdo į tą burzgiantį daiktą ir vėl vežė ir vežė...
Galiausiai mes įsukome į didelę erdvę kurią jie vadino „kiemu“, mane iškėlė iš „burzgalo“ ir paleidooooo , aš laksčiau, uostinėjau, atlikau savo reikalus. Pamažu susipažinau su savo naujaisiais šeimininkais. Man jie patiko :) . Jie manim labai rūpinasi ir myli.
Lėkė dienos, ir aš vis augau, stiprėjau ir gražėjau :) .Išmokau nemažai komandų :) . Dabar esu draugiška, miela, protinga ir sargi kalytė :) !!!


Skaitykite komentarus 9

reklama