Beglobiams gyvūnams paaukota: 2898.95 Lt
Kaip gali prisidėti?
Priminti slaptažodį    Registruotis
Bone parkas
TitulinisBone.ltGilėGilė BLOG'aiSkundas dėl bone.lt vartotojos

Skundas dėl bone.lt vartotojos


Gile, 2008-10-20 17:46:17


Norėčiau įskūsti bone.lt vartotoją dėl netinkamo bendravimo su manim. Ji, dar kitaip vadinama mano šeimininke, neleistinai ir pačių tikriausiai nelegaliai visą mano dieną apkrauna keistomis apeigomis ir simboliais. Kad ir šiandien. Žiūriu pro langą- eina keliu dalmatinas. Tas pats, kuriam aš aną dieną ant tvoros pasilypėjus aiškinau, kad jei namas- mano, tai ir viskas kas aplink mano namą- mano. Įskaitant mišką, pievą ir upę. Na, upė pusiau su manim ir Barsu nes jis geras plaukikas. Taigi, eina dalmatinas ir spėkit, kur jis suka su savo rožiniu pavadėliu ir šeimininku. Į mano pievą! Aš cypt cypt, stumiu šeimininkės ranką, sakau, skubėkim pievos gelbėt. O ta žiūri į mane ir sako: Nori į kiema? Atnešk dirželį. Kokį dar dirželį, pievai pavojus! Kaip aš po svetimas krūvas vaikščiosiu? O ji ir vėl: Nori į kiemą, atnešk dirželį. Atnešiau jai guminį žaislą. Še, įsivaizduok kad dirželis. O ji žiūri į mane taip naglai ir sako: Diiiiiirrrrržeeeeeeeeeelįįįįįįį. Aš ne kurčia, žinau, kas tas dirželis. Juodas pantis, kurį ji nori man uždėti, kad aš paskui ją visur tampyčiausi. Man reikalas dega, mano pievą apdirbt dėmėtasis kesinasi, o ji mane supančiot nori. Atnešiau jai dirželį su ta sąlyga, kad pakeliui į kiemą leis man su Emka pasisveikint. Leido. Per virtuvės durų langą. Kur tai matyta, pasisveikinimas per stiklą? Nedėkingoji...Išėjom į kiemą, aš lėkdama prie tvoros sugalvojau, kad geriausiai ant dalmatino šokt iš šono ir griebt už ausies, tik trakšt, ir vos kaklo nenusilaužiau. Ji stovi ir nebėga paskui! Ar akla?,- cypiu,- šokam per tvorą ir griebiam dėmėtąjį. O ji melancholiškai, kaip avis kaime: Neeeee, neeee, neeee, Gilute. Pažaisim su kamuoliu. Kol nuėmė man dirželį, dalmatinas seniai dingo horizonte. Kur ten vysiesi jį šlapioj žolėj. Na, nusileidau, pradėjom žaisti kamuoliu. Barsas žiūri, uodega makaluoja. Spėkit. Ji liepia man laukt, o pati nueina ir grįžta su šuniškais sausainiukais. Barsui! Meta, bet sausainiukas nukrenta prie narvo. Kas gi maistą mėto? Aš žinoma einu pasiimti. O tie du kaip susitarę, Barsas savo nasrus iššiepė ir liepė dingti, o ji spiegt pradėjo, kad liksiu su nakąsta nosim ir čiupt man už kojos. Nutempė mane į vidinį kiemą, kur nėra nei pagundų nei linksmybių. Atnešiau jai kamuolį gal milijoną kartų, už tai gavau tris apgailėtinus sausainius, apsivėlusius siūlais iš jos striukės kišenės. Tris sausainius už vergišką darbą. Taip ir pažymėkit. Vergišką. Nuvargau ir žaist nebenorėjau. Galvojau, pajus ji mano nuovargį ir tyliai pasišalins iš kiemo. Kur tau! Liepė ir man namo eiti. Prieškambary jau taikiausi priekinėm kojom, kaip tik aš viena moku, duris atidaryti, kai ji mane pačiupo ir liepė ramiai stovėt. Tuomet pasikvietė savo draugelį, smirdantį skudurą. Ir pradėjo tuo smirdančiu skuduru man kojas valyti. Aš jos klausiu, ar tas skuduras turi taip dvokti, o ji kažką veblena, kad skuduras jau smirda nuo mano kojų valymo. Gal jai galvoj negerai? Kur aš tas kojas išsipurvinu? Purvas- tai tos demės ant dalmantinčiko kailio. O ant mano kojų- tik dulkės, jos pačios nusivalo ant kilimo bevaikštant, jų valyti nereikia. Bet kaip iššaiškinti tiesą žmogui, kuris tiesos girdėt nenori. Grįžom...Apsivyniojau aš jai aplink kaklą, o ji mane glosto, glaustosi. Na argi aš pasiglaustyt atėjau? Jos pašonėj saldučiai sausainiukai stovėjo, kaip aš galiu juos pasiekt, jei ji ant tiesiausio sofos kelio sėdi? Staiga, ji atsistojo ir išėjo. Su sausainiais, dar nepasididžiavo atsisukti ir man mirktelt. Teko išgerti kavą be sausainių. Kokia kava be sausainių?
O, jau girdžiu vėl dirželio dainelę. Jau skanduoja: Nori niam niam? Atnešk dirželį.


Skaitykite komentarus 20

reklama