Aš Tuci ir mano blogas apie mane

Sveiki,brangieji.Aš mišrūnė vardu Tuci. galiu papasakoti savo gyvenimo istoriją, jei kam įdomu.Apie mano draugę Čilę jau šeimininkė prirašė daug blogų, o apie save papasakosiu aš pati.
Mano gyvenimo pradžia gan liūdnoka, jei ne šeimininkė tai nežinau kai9p , gal jau ir negyva būčiau,
Savo mamytę mačiau labai trumpai, mamytės šeimininkai vieną dieną nusprendė kad mūsų visų, manęs ir dsar šešių broliukų ir sesučių reikia atsikratyt, nes mes neveisliniai o netyčiukai. Mūsų tetukas nežinomos veislės pasitaikė, o mamytė Koli.Aš savo tetuko nebuvau nei mačius. Žinau tik tiek kad jis buvo. Augom sau su sesėm ir broliais laimingi iki tos dienos kol nenusprendė mamytės šeimininkai kad reikia mus atiduoti į Nuarą. bet mano nuostabai aš ten prabuvau ne labai ilgai, nors man tai atrodė amžinybė, nes mes buvom patalpinti, vieni patys šaltame , purviname aptvare, kuriame skersvėjai siautė, mes lipdavom vieni ant kitų kad šilčiau būtų, ir taip vieni kitus šildydavom.
Atėjo netikėta akimirka kai atėjo, į Nuarą moteris ir maža mergaitė, ir ilgai rinkosi sau šuniuką, ir kadangi aš esu juoda, o ta juoda spalva jai labai priminė , šunelį kurį ji turėjo užmigdyti nes jis labai sirgo, ji pasirinko mane. Bijojau nežinau pati ko?
važiuojant į naujus namus ir vidurius paleido ir vėmiau, bet kai atvykau, man patiko tai ką aš išvydau, mane mylėjo kaip galėjo, maitino kas skaniausia, ir šilumos ir meilės gavau tiek kiek tik man reikėjo. O aš savo ruožtu stengiaus pateisinti naujosios šeimininkės viltis Nuo to laiko mane vadina Tuci auksinė širdelė. Sako kad mano charakteris auksinis, ką aš žinau, nesu aš linkus pykti, tik tada kai matau kad reikia mano pagalbos tik tada kišuosi į žmonių reikalus. taip pelniau , labai didelę meilę ir šeimininkės ir šeimininko, ir jų vaiko. mane visi labai pamilo ir jaučiaus laiminga. Bet kažkuriuo momentu pajutau kad truputį man jau trūksta to dėmesio, Pajutau kad ilgai būnu viena, nes šeimininkai dirba, o mažoji šeimininkė eina į mokyklą, nuobodžios dienos tesėsi kol neatsirado mano namie, šeimininkės sesės kalytė Tina. jau pasidarė linksmiau, bet kadangi aš žinojau kad ji nebus visada su manim , tai stengiaus neprisileisti Tinos per daug prie savęs. bet ji vienu momenu patikėjo tuom kad ji mano namie šeimininkė..... teko parodyt nors labai nenorėjau kas namie šeiminikas. Ir štai akimirka kai Tina atsivedė šuniukų , keturis mažus kamuoliukus. Aš bijojau net arti prieit kad neužminčiau o be to ir Tina labai prieštaravo mano buvimui prie jos šuniukų. bet jie ūgtelėjo, Tina iškeliavo pas savo tikruosius šeimininkus, o mažieji pas savo naujuosius šeimininkus. Tik Čilė pasiliko pas mus namie. Iš pradžių bėgdavau aš nuo jos , bijojau, nežinojau kaip su tokiu mažyliu elgtis, bet su laiku, viskas atsistojo į savo vietas. pamilau tą mažylę Čilę nuo pat pirmų bendravimo akimirkų, tik va nežinau už ką, ji visiška mano priešingybė, gal todėl kad man trūko namie kompanijos, gal todėl aš ją taip pamilau, kad apsakyt negaliu, galima sakyt aš ją ir užsiauginau, tokią kokia ji yra
Šiuo momentu esam draugės labai labai, tik kad Čilė mane kartais skriaudžia be priežasties, o aš jai negaliu nieko padaryt, tik dantis savo rodau, bet kąsti negaliu, nes per daug myliu ją.
Šeiminikai šventė Naujus Metus, ir mudvi su Čile išsivedė kartu nį lauką, aš laksčiau palaida ir smarkiai lojau , nes labai nemėgstu kai kas triukšmauja, o Čilė ant pavaduko pas šeiminikę buvo, tik išgirdau kad Čilė šaukia ne savu balsu, apsisukau ir lėkt gelbėt savo draugę, o ten pitbulė, aš jai geriau savo kailiuką daviau draskyt, nes Čilė būtų neišlikus gyva po susirėmimo su tokiu šuniu.
Kaip mane šeimininkai gyrė , kaip didžiavosi manimi,mano poelgiu. Ir aš didžiavaus savimi kad išgelbėjau savo mylimą draugę nuo pražūties.
Jau praėjo kuris laikas, viskas užmiržtra, mano žaizdos užgijo, ir gyvenam toliau, negaliu sakyt, gal per daug aš Čilę myliu, ji baigia man ant galvos užsilipt, bet tai kad aš jai leidžiu, nes ją myliu, juk ji tokia mažutė, nors ir daug agresyvesnė nei aš. Kartais susiplakam dėl kaulo, kartais Čilė dėl bet kokio pasiutimo , pyktį nugręžia prieš mane, ką darysi ,mano toks ko gero likimas.
Aš tokia esu aš myliu visus, žmones, vaikus, šunis, ir šuniukus ir kitaip nebus, tokia aš jau esu, todėl ir vadoina mane auksine širdele