Gizmukui atminti...

Mazasisi senoli mano, amzinai klaidziojantis po poilsio pievas, istariu tau sudie...Zinai tu isejai stipriai per anksti, musu mazasis karzygy, bet isejai kovodamas ir tikedamas savo sviesia ateitim...
Si treciadienio naktis ir vakaras isirezes amziams i mano siela,jos niekada neuzmirsiu.. Myliu tave ir amzinai mylesiu, mano mazasis berniuk.
As vis dar pamenu ta salta lapkricio diena, kai mudu susitikom ir musu sirdys susipyne, amziams. Buvai toks nuostabus, siltas ir nepakrtojamas draugas. Visada narsiai gynei tai kas tavo ir saugojai savus, net kai as sirgdavau guledavai ir slaugydavai mane, o as sy karta nesugebejau issaugoti tavo gyvybes.
Atleisk man mazuli, kad per mazai tave saugojau, kad nenuspejau tau tos gresmes. Niekada mano prince, niekada nenorejau kad tektu mum taip issikrti, bet...
Tas nelemtas sis vakaras, tas nelemtas svetimo suns paklydimas kieme... Ir kodel butinai turejai taikiniu tapti tu?? Kodel? Juk niekada nemaisai jam kelio, niekada jam nekelei gresmes deje iki sio vakaro...
Atleisk man mazasisi mano drauge, kad tai as buvau tas budelis kuris padare ta sprendima. Jauciuosi taip kaip tave nuziudzius ir ta demes sirdyje neisnyks.. Vis dar saves klausiu o gal? O gal as suklydau, juk nesu Dievas? Gal butume isgyvene, kaip tada kai sunkiai sirgiai, kai glosciau tave snekinau ir dalinausi savo jegom,stiprybe... Deje kazkur tamsoj sirdies kertelej suvokiu, jok tai tebutu buves stebuklas, kurio as taip beproto trokstu...
Mano mazasis drasuoli, atleisk man kad neapsaugojau taves, atleisk...
Myliu amzinai:*:*:*:*:*:*:*: