Mano krentantys plaukeliai

Po kiek laiko mano seimininke (Natalija- Sandros mama) pamato ant zemes daug plaukeliu. Ji pedante tad jei labai patinka svarus namai. Ji pradeda ant Sandros saukti, kad manes nederejo imti nes as seriusi. Nesuprantu kas cia baisaus juk as tik savo nereikalingus plaukelius paleidziu i laisve. Mane isveda i apacia. Ten salta, niuru ir tamsu. Po dienos Sandra ateina ir mane pasijima nuveda i antra auksta ir pasako mamai, kad as pasilieku cia. Ji mane ismaudo, paleidzia, o as lakstau lyg isprotejusi. Man sugalvojo sukuoti kailiuka. Koks apsurdas. Kam sukuoti kaili? Po to karto ant manes nebesauke kad palieku plaukus ant grindu. Po savaites vel tas pats mane isveda i ta pacia vieta uz tai, kad padariau balute ir tortuka... Po dienos Sandra vel mane pasieme. Vel po savaites Natalijai nusibodo kruvos mano plauku. Mane isvede i kita aplinka. Ten mane paliko savaitei. Dabar as laiminga lakstau namuose griauziu savo kamuolika ir rateli. Mane sukuoja, veda i lauka, seria. Argi tai nenuostabu?