Artėja letargo metas, o tėvai šneka apie...

...
kažkokius kinkymus. Sako, kad aš labai gerai nuaugęs ir labai stiprus berniokas ;) Kad užpakalinės kojos raumeningos girdėjau.
Apskritai, pastaruoju metu buvo visko daug nutikę: ėjom pas kinologą, kuris mokė mane aklai klausyti mamos, bet aš vistiek nesupratau. Pasako "pas mane" ir aš turiu bėgti pas ją. O kur principai ir išdaigos? Po poros susitikimų jis pasidavė :) Mama tai nepyko, jiedu su tėčiu didžiavosi, kad aš toks nepriklausomas, ir kiek girdėjau džiaugiasi, kad esu toks, koks esu ir nors jiems sunku su manim - aš esu pats nuostabiausias šuniukas :P Tik nesuprantu, kam jie tada kasdien planuoja, kad reikia įsigyti antrą šunį, o kai galės ir trečią, ketvirtą... penktą ar šeštą? :O Dar, kai susipykstam, sako, kad tokiais atvejais glostys kitą, o ne mane, nu paršai, aš jiems kaip duosiu su rankute antausį, tai žinos man čia šnekėti tokais baisybes. O šiaip, tai sako, kad jie gero nori, draugo mums visiems, o man dar ir netikro brolio arba sesės, jeigu bus mažos veislės/neveislės. Nori mažytės mergytės, nes aš su bernu galiu pyktis, aišku, duočiau aš jam. Tik bijo, kad nesutrinčiau, jeigu kokią cvergpinčiariukę imtų.
Užvakar pasiprašiau į lauką, nes moteriškė būtų miegojus iki pietų, gyrė mane baisiai. Dar šokau ant draugių narvo ir pro langą įsibėgėjęs, na į balkoną būčiau patekęs. Sugavo. Turbūt už tai gavau baismę, kad visą rytą lauke fotografavo, liepė sėdėt, gulėt, į ta didelį stiklinį daiktą šypsotis.
Gerai, gana tauškėti, laikas baigti ją veikus telepatinėmis galiomis, kad rašytų blog'ą ir čiuožti laukan. Patampysiu dar ant laiptų truputį, lėtai ji eina labai, pretekstas toks :)

S.