Mūsų pagausėjimas

Na, rašo jums Rytė, kol mano augintinaii miega aš tikiuosi spėsiu parašyti mažą įžangą į jų pasakojimus apie pastarasias mūsų dienas :) Atsitiko taip, kad gaują papildė dar vienas vilkius, kuris visai nepanašus į vilkių :) Labai mielas 3,5 mėn Veimaro paukštšunis. Gyvenam kolkas sunkokai, pavydai visokie ir panašiai.

Smėlis: Sveiki, turiu draugą - mažas, keistos spalvos, nulėpusiom ausim. Tėvai sakė, kad jo vardas Gralis, ir baisiai pyksta, kai aš ant jo urzgiu. Bet gi jis, įsibrovėlis yra. Lipa ant mano žemės, ant mano fotelio ir dar link mano bliūdelių nosį kiša. Sakė, kad turėsim būti geriausiais draugais. Aš, šiaip jau išdidus esu, bet man liūdna dabar, net nevalgiau bulkos, norėjau, kad mama pamatytų, kaip man negera. Truputį bijau, kad mane mažiau mylės. Tas lipšnuolis įsibrovė į mamos lovą ir miega kartu su ja, aš irgi galėčiau, bet pirma, tai man karšta, o antra, tai aš negaliu išsiduoti, kad pavydžiu. Gerai tik tai, kad jai nepatogu su juo, gal neapsikentus išmes jį gulėti ant žemės, o ten, jau mano teritorija >) Iki, S.

Gralis: As... Au... Cia lasyti leikia dabal, sakė, kad mano dantai, kaip kokios zuvies il mane zuviadanciu plavaldziuoja. Man labai patinka tėveliai mūsų su Smėliuku, bloliukas biskį pyksta, kad as esu, bet man jis ilgi labai patinka, nepaisant to, kad jo biskutį bijau po jo issieptų dantų vaizdo. Nepykite, sunku koncentluoti dėmesį man dal, einu miegoti, iki, G.