...Atidarėm su trenksmu!!!...

Pasibaigus visam kelionių maratonų bumui, atradęs šiek tiek laisvesnio laiko- visgi, darbas sekmadieniais turi ir savų pliusų- skubu apsireikšti šioje skiltyje. Vis gi, daugiau jau nei keturi mėnesiai iš mano asmeninės pusės jokio įrašėlio negirdėti :) Tai, kad jau neatrodyčiau toks visai pasimiręs apsileidęs dėdė, bandau kažką doro susapalioti. Daugiausia, apie ką čia pasakosiu- a vat nesakysiu, paskaitysit, ir pamatysit. Savo nuostabaus ir nepakartojamo saulės spindulėlio pumpurėlio vardu Aikas į studiją, šį sykį, deja, nepakviesiu, tad ir pasakojimas bus iš mano asmeninės pusės, o ne iš jojo :) Tai gi, labai netempdami gumos, eikime tiesiai prie reikalo.
Kaip žinia, Paulius su Aiku gi beprotiškai fantastiškai yra pamišę dėl, kaip ir priklauso šios veislės atstovui ir jo šeimininkui,- šunų kinkinių. Viskas prasidėjo jau kiek daugiau nei prieš metus, kuomet su Aiku pirmą kartą startavom canicross'o varžybose. Vėliau, pasitaikius progai, peršokome į aukštesnę klasę, ir dabar gi varžybose dalyvaujam taip vadinamoje DS2 klasėje- dviejų šunų kinkinys tai užsivadina. Kompanija mums palaiko Taiga, už kurios „paskolinimą“ esu nežmoniškai dėkingas jos šeimininkams. Pirmose varžybose su šiuo dvejetuku sudalyvavome dar vasario mėnesį, kur jau parodėme puikų debiutą- tada savoje klasėje užėmėme antrąją vietą. O kai sniegas ištirpsta, kaip žinia, visos lenktynės pereina ant „ratuotų transporto“ priemonių. Tai gi, dėl to dabar ir malamės visur su vadinamuoju paspirtuku. Gegužės mėnesį pirmą kartą debiutavome dryland tipo varžybose, kuomet prasidėjo Baltic Cup 2010 sezonas. Viso sezono metu dalyviai renkasi įskaitinius taškus, ir po paskutinių varžybų paaiškėja kiekvienos klasės nugalėtojai. Tai gi, pirmose varžybose, kaip jau ir buvau anksčiau minėjęs, parodėm puikų rezultatą, ir savoje klasėje buvome pirmi!
Vasarą, varžybos, kaip žinia, nevyksta dėl karšto oro, tad visą vasarą smagiai sau nuobodžiavom ir visaip kitaip bandėm prastumti laiką, kad kuo greičiau sulauktume rudens. Ir štai- jis atėjo, o su juo atėjo ir naujojo sezono pradžia! Pirmosios varžybos šį sezoną buvo Estijoje. Kelionė ilga, kiek varginanti- visgi, šešias valandas išbūti mašinoje su dviem šunimis gale reikia turėti kantrybės. Tačiau vykom vykom, ir atvykom. Pirmąją varžybų dieną daugeliui dalyvių sekėsi nekaip- visų pirma, koją pakišo itin aukšta temperatūra. Tačiau, nepaisant to, mes vistiek dalyvavome. Pirmą dieną laaabai nepasisekė- trasoje turėjom begalę techninių problemų- pradedant tuo, kad mano pumpurėliai sugalvojo visiškai neišimti kelių posūkių, baigiant tuo, kad siaubingai į ratą įsisuko trosas. Ir kiek vargau, ir kiek gaišau, kol aš jį galų gale išlupau. Praradome beveik gerą minutę, jei ne daugiau... To pasekoje, pirmąją varžybų dieną trasoje mus pasivijo ir aplenkė kita šios klasės dalyvė. Tačiau finišą kirtom sveiki gyvi, pavargę ir tuo patenkinti :) Vakare gi, kaip visada, jau skelbia pirmojo etapo rezultatus- penkis kilometrus apvažiavome per 17:09. Iki trečios vietos tetrūko šešių rezultatų, tad antrąją dieną, nusiteikia kur kas kovingiau ir nuožmiau, trasą pralėkėme su vėjeliu per 15:17. Su tokiu savo laiku buvome pirmi savoje klasėje, ir bendroje įskaitoje užėmėme trečiąją vietą ir į Lietuvą pargabenom bronzą!!!
Po Estijoje vykusio etapo sekė šiokia tokia pertraukėlė- maždaug trys savaitės iki sekančio etapo. Besitreniruodami, bebimbiniaudami taip ir prastūmėm tą laiką, kuomet atėjo metas keliauti į- braliukų šalį Latviją. O taip otaip, o šis etapas buvo ypatingas dar ir tuom, kad mūsų mažasis kinkinys jame dalyvavo jau su nuosava įranga- nebereikės nuo šiol skolintis iš nieko paspirtuko, mat Paulius nusipirko sau visiškai nuosavą :) . Etapas Latvijoje buvo labai smagus, ypač oro atžvilgiu. Pirmą dieną- ir snigo, ir lijo, tad trasoje buvo visiška pliurza. Apvažiavome pakankamai sėkmingai, neskaitant to fakto, kad vėl į ratą įsipainiojo trosas, tačiau net gi su šiais nesklandumais sugebėjome pasivyti prieš mus išvažiavusį šios klasės dalyvį ir jį aplenkti!!! Po pirmojo etapo, visi sušalę, sušlapę ir nelaimingi grįžome į savo namus, tad rezultatus sužinojome tik kitos dienos ryte. Ir jie- stebinantys. 3.8km apvažiavome per 11:22. Nuo antros vietos atsiliekame vos dviem sekundėmis, o nuo pirmos- 21s. Smagiai su kolegomis pajuokavę, kad bandysim atsilošti tas dvi sekundes, vėl gi, su vėjeliu pralėkėme trasą ir, kuomet atėjo laikas skelbti rezultatus, negalėjau patikėti nei savo ausimis, nei akimis. Antrą dieną trasą apvažiavome per 10:17 ir, pasirodo, atsilošėme ne tik dvi sekunde, bet dar ir daugiau! Ir taip mūsų mažasis kinkinys savoje klasėje tapome čempionais!!! Tai buvo tikrai daugiau nei netikėta, ypač turint omenyje tą faktą, kad antrąją vietą aplenkėme vos viena sekunde... Visi patenkinti ir apsipatenkinę parsibeldėm į Lietuvą, ir jau laukėm kito savaitgalio, kuomet teko keliauti į... Lenkiją. Šį kartą kelionė vėl- ilga ir kiek varginanti. Mūsų ekipažą sudarė trys šunys ir trys žmonės. Tačiau, nepaisant tos nepirmo patogumo klasės, su daina atkeliavome į įvykio vietą... Trasa Lenkijoje buvo labai „įdomi“- stadiono žiedo principu. Važiavę mažesniąją trasą teturėjo padaryti vieną ratą, o važiavę didesniąją- du ratus. Tad daugelio dalyvių šunys jau po pirmojo rato sugalvodavo grįžti į starto vietą- tai gi viskas, vieną ratą apibėgom, ko čia dar iš mūsų norit... :) Dėl to labai džiaugiausi, kad paspirtukams šį kartą buvo trumpesnioji trasa- 3.7km. Pirmąją dieną rezultatas buvo, asmeniškai man, šokiruojantis- trasoje ne tik pasivijome dar vieną šios klasės dalyvį, bet ir pagerinome savo asmeninius rekordus ( jei tokius turim :D )- trasą įveikėme per 8:57. Iš pradžių galvojau, kad tikrai nusukome kažkur ne ten, juolab, kad antrą vietą po pirmojo etapo užėmusį žmogų lenkėme beveik 2min. Tačiau pasirodo, kad važiuota buvo teisingai- čia tiesiog mano mažieji loviniai haskiai sugebėjo parodyti nerealius rezultatus :) Antrąją dieną sekėsi dar geriau- nepaisant to, kad vos pradedant startuoti mums prieš nosį užlindo antrą ratą pradedantis dvylikos šunų kinkinys, sėkmingai jį apsilenkėme, net gi pasivijome prieš mus startavusį šešių haskių kinkinį ir... antrą dieną parodėme dar geresnį rezultatą! Trasą įveikėme per 8:29min! Esu laaaabai laimingas ir džiaugiuosi, kad su savo mažaisiais pumpurėliai sugebame pasiekti tokius rezultatus ir įkrėsti į kailį tikriems, darbinių linijų haskiams :) Tai gi, susumavus dviejų dienų rezultatus, Lenkijoje vykusiame etape savoje klasėje vėl tapome čempionais!!!
Na o dabar laukia paskutinysis Baltijos taurės etapas, kuris vyks lapkričio 20-21d. Jūs neįsivaizduojate, kaip aš jo laukiu. Lygiai taip pat, turbūt ir neįsivaizduojate, koks esu beprotiškai laimingas, atradęs šį sportą... Juk nėra nieko geriau, kaip tik lėkti per mišką su šunėkais, klausytis jų lekavimo, girdėti vėją, švilpiantį pro ausis, ir nustumti visus dienos rūpesčius toli toli... :)