Šuns elgsena ir dresūra - Dominavimas, Alfa ir gaujos lyderis - ką tai iš tikrųjų reiškia?

www.vcahospitals.com
Nepaisant fakto, kad neseniai atlikti tyrimai apie hierarchiją paneigė dabar vyraujantį jos modulį apie vilkų gaujos elgseną, senasis modulis vis dar taikomas žmonių ir šunų bendravime. Kad užtikrintų funkcionalų gyvenimą gaujoje, šeima turi žinoti kiek daugiau apie šunų elgseną, o ne fokusuotis ties jau paneigtu hierarchijos apibrėžimu. Atlikti tyrimai parodė, kad teorija, kurioje teigiama, kad vilkai užsitvirtina lyderio poziciją gaujoje agresija ir fizine jėga, yra mitas. Šios teorijos buvo paneigtos vilkų elgsenos specialistų ir jau nebėra taikomos vilkams, tad kaip jos gali būti taikomos šunims? Naujai atlikti tyrimai apie šunų gebėjimą mokytis parodė, kad šunys mus supranta daug labiau nei mes manome.

Kaip vilkai elgiasi gaujose? Ar šunys nėra tokie patys, kaip ir vilkai?

Dešimtmečiai laisvų vilkų gaujų stebėjimų leido laukinės gyvūnijos ekspertams suprasti daugiau apie šių didžiųjų šunų gyvenimus. Pavyzdžiui, keliaujant tolimus atstumus gaujos lyderiai dažniau keliauja gaujos nugaroje, nei priekyje. Taip pat badmečio metu gaujos lyderis ne ėda pats, o leidžia pirma pasimaitinti jaunikliams. Vilkų elgsenos ekspertai, tokie kaip L. David Mech, savo gyvenimą paskyrė vilkų stebėjimui jų natūralioje aplinkoje. Jie adarė gan įdomių pastebėjimų. Nebuvo pastebėta, kad vilkai bandytų užimti aukštesnę poziciją gaujoje nei esanti. Nėra pastebėta, kad vilkai bandytų iš jų gulėjimo vietos išvaryti ten gulintį žemesnio rango vilką. Taip pat dominuojantis vilkas retai inicijuoją kito vilko prispaudimą prie žemės ar kitaip demonstruoja dominavimą. Ekspertai gaujos lyderio rolę apibūdina taip - mokymas, pagalba ir rūpestis savo gauja, jie elgiasi kaip tėvai. Kai vilkų jaunikliai suauga ir subręsta, jie palieka gaują, susiranda partnerį ir pradeda naują šeimą - savo gaują. Jie nebando perimti lyderio pozicijų senojoje gaujoje. Tėvai - taip būtų tiksliau apibūdinti tai, kaip elgiasi gaujos lyderiai vilkų pasaulyje.

Ar šunys stengiasi valdyti?

Dominavimo teorija paremti dresūros metodai teigia, kad šunys vis stengiasi užimti gaujos vado poziciją šeimoje, vis mesdami iššūkius savo šeimininkams. Ši prielaida yra neteisinga ir nėra paremta jokiais moksliniais tyrimais ar stebėjimais. Dresuotojai, patariantys šeimoms užsiimti lyderio poziciją atliekant tokius veiksmus kaip valgymas pirmam, prieš maitinant šunį, einant pirmam pro duris, užiant aukštesnė sedėjimo poziciją ar blogiausia - spaudžiant šunį prie žemės, ignoruoja naujausius mokslinius tyrimus ir pasmerkia šunis nereikalingiems, o kartais ir žalingiems ir žiauriems dresūros metodams. Realybėje, šunys geba bendrauti su kitomis rūšimis ir geba sukurti tą bendravimą pasiremiant daugeliu skirtingų dalykų. Bendravimas su savo žmogiškąja šeima yra kuriamas padedant daugybei faktorių - motyvacija, genetika, socializacija, resursai, baime, konfliktai, mokymasis, patologinė elgsena. Moksliškai įrodytų principų, paremtų skatinimu, operantiniu kondicionavimu, klasiniu kondicionavimu, naudojimas rodo puikius pasiekimus šunų ir žmonių bendravime ir mokyme, kol yra išsaugoma ir puoselėjama jų draugystė.

Gaujos lyderio taisyklės - mitas ar faktas?

1.
Mitas - neleiskite šuniui eiti priekyje jūsų. Jei šuo eina priešais jus pasivaikščiojimo metu, jis pirmaus visose kitose jūsų bendro gyvenimo srityse.

Faktas - Visi šunys gali tempti pavadį dėl galybės priežasčių. Jie trokšta žaisti, tyrinėti, atrasti ar tiesiog bendtauti. Tai gali tapti netyčia išmoktu elgesiu, kuris savaime yra ir paskatinimas - tempiantis šuo greičiau pasiekia savo tikslą ir atranda naujas vietas lauke, šunų draugiją, žmonės. Kita situacija - šuo traukia pavadį tam, kad išvengtų gąsdinančios situacijos.

Antra šio mito dalis yra labiau žalojanti - tai, kaip šuo vaikšto su pavadžiu, niekaip neatspindi jūsų tarpusavio santykių. Tai papraščiausiai parodo, kaip jūs išmokėte ar neišmokėte šunį elgtis su pavadžiu. Išmokymas šuns nesitempti su pavadžiu nepakeis jo agresyvaus požiūrio, fobijų ar likusio elgesio. Bet kuriuo atveju, šunys, kurie elgiasi agresyviai, šokinėja ant svetimų, turi išmokti vaikščioti ramiai šalia šeimininko. Gražus vaikščiojimas šalia šeimininko turi būti ne kažkas, ką jūs darote dėl hierarchinių problemų, o papraščiausias mandagumas kitiems ir pasimėgavimas bendra veikla su šunimi.

2.
Mitas - Pavargęs šuo - Geras šuo

Faktas - Yra būtina suteikti savo šuniui aktyvios veiklos pagal jo individualius poreikius. Veikla turi būti tiek fizinė, tiek protinė. Tačiau per didelio krūvio suteikimas gali šuniui pakenkti, ypač veislėms, kurios kenčia nuo širdies ar sąnarių ligų. Fizinė veikla turi būti suteikiama atsižvelgiant į šuns veislę, amžių, sveikatą ir individualius poreikius. 5 km ristele, plaukiojimas ir pažaidimas su kitais šunimis gali būti kaip tik tai, ko reikia labradoro retriveriui, tačiau bišonui gali pakakti ir trumpo pasivaikščiojimo iki parduotuvės ir kelių triukų padarymo šeimininko draugijoje. Tai, kad jūs iškrausite savo šunį dar nereiškia, kad jam nebus nuobodu, jis negriaus namų ir nebus agresyvus. Juk yra daug puikios formos šunų, kurie rodo agresiją.

3.
Mitas - šuo turi eiti pro duris paskutinis

Faktas - šunys turėtų būti išmokyti gražaus elgesio prie durų. Išeiti po paliepimo, įeiti po pakvietimo ir nešokinėti ant žmonių. Durys yra žmogaus sukurtas darinys, kuris šuniui mažai ką reiškia. Dauguma vilkų turi neplačius išėjimus iš savo lizdo ir vilkų elgsenos ekspertai nepastebi jokios pirmumo teisės išėjime iš jo.

Ėjimas pro duris turėtų būti laikomas paprastu mandagumu ir saugumu - šuo neturėtų šokinėti ant žmonių, einančių pro duris, ir jis neturėtų bėgti jums pro kojas. Jei šuo da-nai tempia pavadį ar rodo agresiją sutikdamas naujus žmones ir šunis, jis turėtų būti mokomas pro duris eiti paskui žmogų. Tačiau toks elgesys jums neužtikrina jūsų šuns pagarbos ir supratimo. Baudžiamas šuo gali išmokti neiti pirmas pro duris, kai yra su tam tikru žmogumi, tačiau jis tai išmoksta dėl baimės, ne iš pagarbos.

4.
Mitas - Valgykite prieš šerdami savo šunį. Taip parodysite jam, kad esate gaujos vadas.

Faktas - šunys natūraliai asocijuoja maistinį apdovanojimą kaip apdovanojimą už gerą elgesį.

Šunys yra grobuonys ir kol ilgesingai žiūri į tai, ką jūs valgote, tai nereiškia, kad jis taip įrodinėja savo poziciją gaujoje. Paprastai aiškinant, kadangi mes parūpiname šuniui maistą, jie negali valgyti, kol mes jo nepaduodame, nepriklausomai nuo to, ar prieš tai valgome pirmi ar ne. Geriausiai šunys mokosi veikiami operantinio sąlygojimo ir apdovanojimas maistu skatina šį procesą taip, kaip šuo išmoksta medžioti. Sėkminga medžioklė reiškia tai, kad vilkas, ko gero, ir kitą kartą naudos tą pačią strategiją. Beje, vilkai gaujose nerodo hierarcijos ėdant - situacijose, kai maisto pakankamai visiems, grobis ėdamas kartu. Sunkesniais laikais vikai įsitikina, kad jaunikliai pavalgo pirmi.

5.
Mitas - Neleiskite savo šuniui lipti ant baldų ir ant lovos. Jei leisite šuniui būti tokiame pat aukštyje kaip esate pats, jūs keliate jo gaujos statusą ir žeminate savąjį.

Faktas - Nei šunys, nei vilkai nesprendžia apie savo statusą gaujoje pagal sedėjimo aukštį. Biologai, stebintys vilkus jų natūralioje aplinkoje, nepastebi sąryšio tarp sedėjimo aukštesnėje vietoje ir gaujos statuso. Šunys ir vilkai gali rinktis sedėjimo vietą dėl patogumo - didesnio regos lauko, patogesnio priešų pasiekimo.

Ar norite savo šuns lovoje, ant kedės ar sofos? Ar saugu jam leisti ten sedėti? Ar jūs mėgaujatės bendravimu su šalia sėdinčiu šunimi, o gal jums nemalonu rasti šuns plaukus lovoje? Leisti ar ne - tai yra asmeninis pasirinkimas. Šis klausimas gali tapti svarbus tik tokiu atveju, jei šuo rodo agresiją žmonėms. Gulinėti lovoje su šunimi, kuris prabudęs gali parodyti agresiją, yra prastas pasirinkimas dėl pavojaus žmonėms, tačiau ne dėl baimės, kad lova šuniui asocijuojasi su aukštesne pozicija hierarchijoje.

6.
Mitas - Jei jūsų ir šuns akys susiduria, šuo turi nusukti akis pirmas.

Faktas - Išmokykite savo šunį kontakto pagal komandą. Taip atkreipsite jo dėmesį, ir tai gali padėti situacijose, kai šuniui saugiau nekreipti dėmesio į aplinką.

Šunys gali demonstruoti dominavimą ar nuolaidumą žvilgsniu. Taip pat žvilgsniu jie gali rodyti baimę, iššūkį ar pyktį. Nauji tyrimai atskleidė, kad šunys geba stebėti ir mokytis iš žmonių gestų ir žvilgsnių. Keista, tačiau vilkai šio gebėjimo nepademonstravo. Šunys taip pat gali būti išmokyti sukoncentruoti savo žvilgsnį į šeimininką pagal komandą, ką galima panaudoti tam, kad išventųmėt konfliktinių situacijų. Pvz jei šuo rodo agresiją kitiems šunims, netoliese esant svetimam šuniui galima duoti komandą šuniui žiūrėti į akis ir apdovaoti jos atlikimą. Taip bus išengta konflikto.

Ar elgsenos problemos negali būti išsprendžiamos gaujos principais ir paklusnumo dresūra?

Šunys nebando užimti gaujos vado pozicijos ar jums vadovauti. Jie mokosi bendradarbiauti su žmogumi stebėdami tai, už ką yra skatinami ir už ką nėra kiekvienoje situacijoje. Šunys yra puikūs mokiniai, stebintys žmogaus elgseną ir darantys išvadas iš žmogaus veiksmų. Bausmės, nuolankumo reikalavimas ir baimės įvarymas dresūroje nekuria psichiškai sveiko šuns. Paklusnumo dresūra pati savaime nesukuria jums sveiko, psichiškai ir emocionaliai, šuns. Šeimos, kurios kreipia dėmesį į socializaciją, pozityvų skatinimą, vengia bausmių ir elgiasi aiškiai bei šuniui suprantamai, lengviausiai pasieks savo tikslą - turės draugišką, mylintį šunį, su kuriuo gyventi bus malonu.