Žmogus + protas + širdis = meilė? NE = Lavonų jūra ir zombių žemė....

Ne šis blogas ne apie siaubiakus.Nors...Iš dalies...apie siaubiakus ir kraupiakus vykstančius pas mus protaujančias būtybes,žemėje...
Turbūt kažkas gulėdamas lovoje galvoja apie gražius dalykus,nuveiktus darbus per dieną,kažkas apie mylimą žmogų(mokam mylėti?),kažkas apie šuniukus,kačiukus ir galvoje netelpančius įvykius...Vartausi nuo šono ant šono ir bandau užmikti..Nesiseka..jaučiuosi sukrėsta po dar vienos istorijos:"Lesė grįžta"..Grįžo ji,bet grįžo iš meilės ir į mylimus namus..Šie "lėsiukai"atklydo i prieglaudą..Eiline žmogaus nenusaugojimo istorija...Filosofuoju:
Kas kaltas dėl to?Kas kaltas dėl to,kad Lietuvoje paniškai ir nesustapdomu greičiu daugėja benamių?gulėdama mąsčiau,kad galima kurti istorijas..Būtų juokinga,jei nebūtų graudu...:Kas dega geriau,nei fakelas ir smarkiau nei liepsna?a?Ne,ne židinys..Degantis katinas...Kas skrenda be sparnų ir geriau nei pauštis?Ne vabzdys,kvaileliai-Pipiriukas..Kas uosto klijus?tikrai ne narkomanas.Tas vargšas,užklijuota nosyte ir burnyte...
Taigi kas kaltas dėl to?Valstybė?Veterinarai?Kaimynai?Praeivis?Pala pala,per platus tavo žvilgsnis,atsigręžk i save.Norėdamas keisti pasaulį,pradėk nuo savęs...
Kalta ir valstybė,kad mažindama algas atemė iš mūsų šypseną,įskiepijo kąsdieninį nerimą,rūpestį,lėkimą.Spausdami litą rankoje,kankinami minčių kaip išgyventi iki kito mėnesio mes pamiršome gėrį...Kalti ir veterinarai,pradėję savo darbą iš meilės gyvūnams,baigdami iš noro pasipelnyti....Hey žmogau-nusišypsok,pasaulis nušvis.žinau,sunku,bet po audros visada išlenda saulė...

Gal laikas pradėti laukti saulės?Gal jau gana jaustis taip,kad mes būtumę pasaulio valdovai???Gal pamiršai?Mes dulkės,dulkėmis ir virsim..O tas,kuris esantis šalia,nesvarbu,kad mažas,bet jo kūnu taip pat teka kraujas,i tokią pačią širdį..Ne.Pasiginčysiu,jų širdis maža,bet joje kunkuliuoja meilė..Meilė?Visada maniau kas ji?bet bėgant laikui supratau JI,tai tūkstantis žodžių:pagarba,supratimas,užuojauta,paguoda....sutalpintas i vieną.
Ištraukim savo apkirmijusias širdis iš gelmių,pažadinkim meilę,supraskim,kad kiekviena gyvybė svarbi,ne mes ją suteikėm ,ne mes ją ir atimsim.Neturim tam teisės....
Ar žengdamas jauti,kad po tavo kojomis milijonai širdelių,milijonai prašymų išgelbėti,padėti..ar girdi jų gailų maldavymą?Ar matai kraujo upę plaunančią tavo kojas?NEMATAI?Vadinasi pripratai...Nebemoki suprasti,nemoki įsivaizduoti kitokio pasaulio...
Tu-vaikščioji po lavonų jūrą,gyveni zombių žemėje.....