griaustinio testas

...Niekad nepamiršiu, ką išdarinėja mano sesės šelčiai, jei, neduok Die, išgirsta kad ir tolimą griaustinio dundesį.
Jie tikrąja ta žodžio prasme išsikrausto iš proto [su visa manta;)]. Iš pradžių mėgina tą baubą visaip išgąsdinti - urzgia, šiepia kas dantis, kas tik jų prisiminimą;), demonstruoja kovines pozas, loja kaip pašėlę, šokinėja vos ne iki lubų, nors šiaip yra tokie drūti ir lėtapėdžiai flegmatikai... "Priešo" šitaip neatbaidę ir nenoromis kapituliavę, jie pakeičia gynybos strategiją ir puola karšligiškai sleptis. Vienas šelčių jau solidus senjoras, kuris paprastai daugiau gulinėja ir kartais raišuoja, per griaustinį pamiršta visas negalias ir aštuntu kosminiu nuskuodžia laiptais į rūsį, gerokai pralenkdamas jaunesnįjį brolį. Požeminės slėptuvės vis tik nepakanka, abudu įnirtingai bando išsirausti po urvą arba blogiausiu atveju mėgina įsibrauti į kokią spintelę ar nusibelsti į atokiausią palovį. Panika tiesiog tvyro ore. Matyti, kad šiems keturkojams griaustinis - šiurpiausias koks tik gali būti siaubo filmas. Pranokstantis ir "Skambutį", ir "Švytėjimą", ir baisųjį "Garfildą" [;)))].
Taigi. Turėdama tokios patirties buvau tikra, kad manoji Klara turėtų elgtis pagal panašų scenarijų. Ir štai, šiandien kad sudundėjo, kad užriaumojo pikčiausias griaustinis. O Klara? Guli sau rami kaip belgė ant savojo kilimėlio ir žaislinę kengūrą niurko. Jai dzindzilin, kas ten už tų langų nerimsta. Kengūra pabodo, letena atsainiai prisitraukė kamuolį. O šiaip - nulis emocijų. Nulis suinteresuotumo. Nulis dėmesio. Tipo - eina po perkūnėlių tasai perkūnėlis:))) Rūpi jis man kaip penkta koja. Pariaumos ir pats užsičiaups, Prie ko čia aš?;)))