Nepavojingas užpuolikas!!

Aš internetu užsisakau maistą savo Kutui. Oj, bet jau koks žiaurus tas pirmas kartas buvo!!
Per atostogas, vieną šaltą žiemos dieną, man pranešė, kad šiandien atvyks mano užsakytas maistas šuniukui. Štai jau ir skambutis į duris, o pinigų pilnai neturiu. Aš turėjau iš taupyklės išsikrapštyti 5 lt., o ta taupyklė, žinot ta, kai reikia daužyt. "O dieve!!" galvoju. Greitai nubėgau pasiėmiau dantų krapštuką ir pradėjau krapštyt tuos 5 lt. (per tą skylę taupyklės, kur reikia įmesti pinigus). Šeip taip pavyko. Greitai nubėgau, atidariau duris. O ten tas maisto vežiotojas (aš šeip ir to tikėjausi). Mano Kutulis pradėjo šokinėti jam ant kojų. Tas vežiotojas atidavė man dėže (labai didele) su maisto paku (tas pakas buvo dėžėje, tai buvo labai sunku) ir davė pasirašyti, o aš kaip pirmą kartą ten nieko nežinau, tad pradėjau ten skaityt. Matau, man reikia prie mamos vardo pasirašyt, o aš kaip kokia durnelė sakau (jau buvau sustingus iš baimės((man baisu, kad ką nors nesuklysčiau ten)) :
- Bet aš nemoku savo mamos parašo!! :D:D:D
- Tai čia rašyk savo parašą,- atsakė vežiotojas. Atsitūpiau, tą dėže pasidėjau ant kelio, o ji pradėjo svyruot. Tokiu šleivu, kreivu raštu pasirašiau, sumokėjau. Bet daviau nelygiai kiek reikia, daviau kažkiek centų daugiau ir jis man neatidavė grąžos, galvoju "Ai, ir neškis tu tuos centus!!!" . Jis jau atsisveikino, aš taip pat ir pradėjau ieškoti Kuto. Niekur neradau, pradėjau jį šaukti. Tam vyrukui sakau:
- Nematėte mano šuniuko?? :D:D:D:D
- Ne, nemačiau,- Atsakė man jis.
Pradėjau bėgti į laiptinės 1 aukštą, o Kutuliukas atlekia iš viršaus. Net atsidusau. Grįžau su šuniuku namo, tai visa drebėjau. O dabar kai pagalvoju tai tik juokas ima. O jai kažką pasakyt man apie tą vežėją "Jis tikrai nebenorės maisto pristatyti man" :D:D:D