Lietus lyja,

Mano blogas. Taigi šiandien mano rytinis pasivaikščiojimas turėjo būti niekuo neišsiskiriantis iš ankstesnių, bet išėjęs į kiemą pamačiau, kad vanduo krenta iš dangaus. Aš labai mėgstu vandenį, o kai jis dar ir iš dangaus krenta yra labai smagu. Mane paleido pabėgioti po pievą, o joje dabar tokia aukšta žolė, bėgi per ją tartum plauktum upe, vandens tiek daug, žodžiu tikras smagumėlis, nes manęs paplaukioti po upę rytais niekada neleidžia. Rytas šiandien man labai patiko, prisibėgiojau šauniai, mano kailiukas visas varvantis, purtausi, purtausi, o jis vistiek varvantis. Grįžom į namus, aš kaip visada kantriai laukiu, kol šeimininkė nusiaus batus ir ištrins mano kailiuką su rankšluosčiu, kad būčiau sausas, kojytes man nuvalo, nes aš neturiu batukų. Man viso šito belaukiant suskambo skambutis ir šeimininkė pradėjo su kažkuo šnekėtis, aš vis dar kantriai laukiu, o ji vis šnekasi, pats atsidariau vonios duris ( nors nieko sudėtingo nėra, užkiši nosį už durų jos ir atsidaro), įėjau ir vėl laukiu, dar laukiu, dar laukiu, o šeimininkė vis dar šnekasi su kažkuo. Belaukdamas sugalvojau pats išsišluostyti kailiuką ir kojytes nusivalyti ( dažnai girdžiu sakant, kad aš jau protingas, nes man vienas metukas suėjo), žodžiu, kad šeimininkė galėtų šnekėtis. Nuėjau į kambarį, užlipau ant sofos ir pradėjau vartytis visaip, ji labai minkšta, švelni, kailiukas labai gerai išsisausina, žinoma ir kojytės nusivalo. Ir man šitaip besimėgaujant švelnumu įbėgo šeimininkė ir kad pradės bambėti "tik pora minučių, tik pora minučių, tik pora minučių", aš tai nesupratau ka tai reiškia, bet mane išsivedė į vonią. Aš taip norėjau parodyti, kad pats sugebu kojytes nusivalyti, bet manau, kad šeimininkei tai laaaaabai nepatiko.