Lakio atsiradimo istorija ;]

Turejau toki suni vardu Pifas. Jo veisle buvo laika. Jis buvo labai mielas, gerai ''isaukletas'' suo. Mokejo komandas ''sesk'' ir ''duok letena''. Visi seimos nariai ji mylejo. Ypac as, kaip as pasakyciau.

Bet karta... Jo jegos isseko ir jis mire... ;[[[ Daug asaru praliejau apie ji galvodama, koks jis buvo geras, kaip as ji mylejau, ir maniau, kad niekas jo nepakeis. Na taip ir yra,- kiekvienas turi savo pomegiu :] .

Kaime, pas mociute, kaimynu kalyte atsivede daug suniuku. Taciu tai ivyko pries viska. Na kaimynai isdalino tuos suniukus, bet viena pasiliko sau. Ir kaip tycia turejo ivykti ta nelaime. Na tai kalbejom mes su tais kaimynais, jie dar palaike ta suniuka pas save o po to atidave mums. Sirdis dziaugesi! Buvau kartu su juo,- sekiau ji, nesiojau, mylavau, fotografavau ir t.t. ;D*
Tik labai ilgai varda rinkom. Mociute pasiulo vienoki,man tas vardas nepatinka, as pasiulau koki, mociutei nepatinka ;D . Buvom ji pavadine Dingo, bet paskui pervardynom, kad tikrai nedingtu ;D* . Ir beto vardas Lakis ir anglu kalbos isvertus reiskias laimingas ;p*

Jis jau yra uzauges, tik mazo ugio, nes jis neveislinis. Dar bandau ji mokyti ji graziai vaikscioti su pavadeliu, nes jis labai tamposi. Bet seip jam dar tik 1-tai ir as myliu ji ;]]*