Aš lauksiu taves

Pakabinu raktus ant kabliuko. Žvilgsnį patraukia gražios juodai baltos petnešos. Pamenu kai jas tau pirkau . Ant smalos juodumo jos atrodė be galo gražios . Tu buvai smala. Vadina tave smala, vadino ir kaimynai. Pašauktas, atbėgdavai ir atiduodavai visą save bendraujant. Nesvarbu vaikas tai būtu ar suaugęs. Mylėjai juos visus . Ir negalėjai atlipti . Smala, kaip aš sakydavau. Begalynės meilės ir gerumo kamuolys . Pamenu kai parnešiau tave namo. Vyras atsitraukė "Patrauk nuo manęs tą šlykštynę ". Tai buvo pavasarį. Rudeniop jis tave pašaukė " Atvėso oras. Reikia tau striukę pasiūlyti " . Tu ištarėj savo kriu kriu kriuuu. Sėdėjai ant sofos, stebėjai kaip atsiranda tavo striuke . Žiemą turėjai ir striukę ir kailinius. Prijaukinai tu jį savimi. Netikėjau, kad taip būna, bet pasirodo, kad būna. Kai sunkiai susirgau ir atsidūriau ligoninėje, tau operavo auglį. Išėjau ligoninėn . Tu pasilikai su juo. Tas žmogus skambino man, pasakojo kaip miegojai, ką valgėj, ką lauke darėj, siuntė tavo nuotraukas. Tu jį pavergėj. Buvai dalele mano širdies, dalele mūsų šeimos . Mano palydovas, kaldrinukas , zbitkiukas, draugas viskame. Vyras kažką pasakydavo, tu žiūrėdavai į mane . Nes buvai mano šuo, mano gyvenimo Bonusas . Kai man pasakė, kad nedaug liko, aš užsispirdavau. " KOVOSIU ", sakydavau. Sakė, kad aukščiau baimės nepašoksiu . Šokau. Drebėjo rankos, kai reikėjo suleisti vaistus pirma kartą. Išmokau. Dėl tavęs. Dėl tavęs dariau viską kas įmanoma ir kas atrodė neįmanoma. Maistas, vaistai, tyrimai . Pinigai buvo beverčiai prieš tave ir tavo kančią. Pamenu kai sveikas mane pastikdavai, nustumdavai visus nuo manęs . Šokdavai šokį, pavadinimu " mamka grįžo ". Paskutinį mėnesį nebešokai. Grįždavau ir atbėgdavau pas tave myluotis. Dabar jau aš atbėgdavai. Po to neregio akys nebematė. Aš mačiau tave, tu manęs nebematėj .Išmokau gyventi ir su tokia tavo liga. Tu miegojai, pabandžiau tave pažadinti. Kūnu parėjo traukuliukas ir tu išėjai . Taip ir neprabudai. Sėdėjau tave apsikabinusi ir raudojau. Sieloje buvo tuštuma, širdyje - skylė. man sakė, kad ateis laikas. Aš netikėjau. Atrodėj amžinas man . Miegamajam liko kaboti lašine. Stalčiuje Bromazepamas. Šaldytuve - Fenobarbetalis. Nupirkta mėsyte . Ant grindų liko kraujas. Sunkiai užmigdavai. Vaikščiojai , kol nepradėdavo bėgti kraujas ir kol nesuveikdavo vaistai. Šlapimo kvapas. Nepripratai tu prie pampersų o aš leidau tau dagyventi kaip tau patogu.
Ant kabliuko liko gražios juodai baltos petnešos....
...Ir likau aš. Su sugriuvusiu pasauliu. kaltės jausmu, kad aš galiu matyti saulę, dangų. jausti lietų, vėją. o Tu negali jausti nieko. Nei jausti, nei matyti, nei girdėti. Su baltuoju pavydu juodiems kriuksintiems draugams.
Pamenu kai vyras bandė su manimi kabėtis. Pasakiau, kad kai Ledi išeis, žinau iš kokio veislyno norėčiau vilkiuko. O jis man atsakė " Nenoriu vilko. Noriu juodo prancūzo. Aš niekada gyvenime netikėjau, kad mažas šuo gali būti toks didelis ... "
Niekas šiame pasaulyje neatsitinka šiaip sau . Matyt tavo misija tokia ir buvo. Parodyti, kad mažas šuo gali būti toks didelis. Myli tave, mano mažas didelis Boniukai . O petnešos kabo. Jos lauks tavo sielos sugrįžimo . Mes visi jos lauksime .............