Jau sniegelis ištirpo arba Briedis miške

Sveiki sveikutėliai ;D Pastebėjau, kad visi rašo blog'us apie pavasarį ir dienas kaip vyšnias.. oi, kaip šventes.:) Tai ir aš nusprendžiau parašyti. Na tiksliau manau Lakis nusprendė ir pasakė man savo puikia pavasarine nuotaika. Nemanau, kad man pavyks labai jau tiksliai nupasakoti viską Lakio akimis, bet aš prižadu - pasistengsiu :))
Kažkoks keistas tas pavasaris... Dar žiūrėk vakar per pusnis ropojau ir niekaip neišsikapanojau, o šiandien jau pilvas nuo vandenėlio šlapias (šeimininkei tenka jį plauti ir būna taip atseit šilta). Taigi aš jums papasakosiu, kaip pavasaris atkeliavo ir kaip aš kartu su juo keliavau :))
Manau linksmiausia dienos dalis, tai kai Juta mane pasiima ilgajam, kaip ten, išėjimui. Tada mes varom į "ten" (miškelį palei Urbo kalną) arba į "uostą" :) Būna super, ypač tada, kai einam žolyte ir ten būna toookių aromatų. Man tai pavyzdžiui jie daug skanesni negu, kad šeimininkės visokie purškalai. Kažkurią tai dieną Juta pasiėmė tą aparačiuką kur daro "čik čik" ir fotkino mane. Aš pozavau. Tai ta diena dar buvo su sniegu, bet tas sniegas buvo kaip ir paskendęs balose. Aš aišku kaip ir pridera šuniui turėjau vaidint kietuolį erelį (Jutos pastaba: DRUGELĮ) ir aplot žmogų. Variau tokį milžinišką ratą, kad ločiau iš galo ir teko skuost per leduką. Kaip žinia ledukas buvo patvinęs, taigi ir slidus. Tai aš, kaip Juta pasakytų, drugelis ėmiau ir išsidrėbiau ant šono. Na tai vyko greitai, ir kadangi aš esu vikrus pašokau ir atsisukau į šeimininkę su išraiška veide "kas čia ką tik dribo?? Nemanyk, kad aš, čia buvo Bučkis". Po to nuvariau pirmyn su labai pakilia nuotaika, kad manęs niekas nepažino. :)) Taigi Juta padarė daug "čik čik" tos dienos. Mes vaikščiojom labai ilgai ir šauniai. Nors Juta skundės, kad batai kiaurai šlapi. Aš tai nesuprantu kodėl jie dedas tas nesąmones ant kojų. Man kas uždėtų tai tikrai nusiimčiau (Juta: deja, Lakuti, kitą žiemą nešiosi juos, nes kitaip tau šąla kojos ir mes negalim normaliai pasivaikščioti).
Na o šiandien tai irgi buvo visai šauni dienelė. Nes mes vaikščiojom "ten" ir sutikom Jutos draugę Agilę su cverge Dora. Mes su Dora bėgiojom ir buvo jėga. Ėjom toli ir aš galėjau bėgt kiek širdis geidžia. Tik esant jau tikrai miško gilumoj mane pradėjo Juta šaukt "ateik, greičiau, greičiau". Nesupratau kodėl. Ir Agilė pradėjo Dorą kviest. Mus prisegė. Ir pagaliau supratau kodėl!! Ten truputį prieš mus stovėjo tas, kur būna su ragais, bet dabar jis buvo be ragų. Nu tas, tipo stirnas. Ne... Briedis! Va. Tai šeimininkė pridarė jo "čik čik". Va. Ir buvo tikrai jėgelė, nes galėjau dar daugiau pasivaikščiot. Gaila tik kad neleido man bėgt paskui to stirno, oi, briedžio uodegėlę :) Ir Dora manau būtų kartu bėgus. Bet kadangi niekas mums neleido bėgt, tai nebėgom.
Kartais susitinkam su geriausia Jutos drauge Neri ir jos šuniu Marsu. Tada einam į aišktelę lakstyt. Irgi būna jėga. Kai Marsas pasiima kamuoliuką aš galiu gaudyt Marsą ir būna tipo belekaip kietai, nes jis yra haskis. Ir man pasinaikina stabdžių sistema ir aš nebemoku daryt posukių.
Tai va šitaip būna :))) Tikiuos dar kada šeimininkė paklausys manęs ir parašys blog'ą, nes jie yra gerai.

Tikiuosi supratot, kaip pavasarį mes jaučiamės - tikrai BELEKAIP KIETAI. :)) Nepykit, jei ką parašiau ne taip kaip turėtų būti :))
Pasirašo, Juta ir Lakis Drugelis