lordas

Jau beveik 5 metus turiu savo Reksiuką... Neseniai gavau naują šuniuką..Šunys tai mano visas gyvenimas.Dabar turiu juos du. Jaučiuosi labai laiminga.Nors iš pat pradžių gavusi Lorduką labai verkiau.Jis niekam nepatiko tėtis sakė , kad šunų pakanka.Tad reikia Lordį išvežti.Kam nors tiesiog atiduoti.Buvau tvirtai apsisprendusi jei nebus Lordo nebus ir manęs... Mes jį gavom dovanų netikėtai..Taip pat netikėtai jį išvežė.Po kiek laiko aš sužinojau kur..Nuėjau ten,jis buvo už 9 km nuo manęs.Per porą valandų buvau ten,.Buvau tvirtai apsisprendusi kovoti už jį.Nuėjusi pamačiau kad jis lauke.Nubėgusi pasiiemiau jį ir tiesiog išėjau.Žinojau ,kad tiem žmonėms jo nereikia.Jie man nieko nesakė.Žino kad su manimi geriau neprasidėti nes aš darysiu ką galiu.Tad su savo mažuoju šuniuku grįžau namo.Grįžo tėtis su mama .Aš su Lordu sėdėjau ant sofos.Mama pamačiusi Lordą apsidžiaugė,,o tėtis labai supyko ,bet man buvo nesvarbu.Jis šaukė ant manęs, kad kvailai padariau ,bet aš to net nesiklausiau..O man nerūpi pagalvojau..Taip Lordis liko pas mus.Dabar tėtčiui labai patinka Lordas jie lyg geriausi draugai ;)) Va taip gyvenime būna :)