Šilta viešnagė

Sveiki visi,

Mes su Lotute naujokės čia, bet labai džiaugiamės, kad patekom į tokį šaunų šunų mylėtojų būrį :)
Norėtumėm papasakoti, koks gražus bendravimas vyksta tarp mamytės ir dukrytės.
Na bet pirmiausia priešistorė.
Mūsų Lota prieš 8 metus gimė priešais mus gyvenančių laiptinės kaimynų namuose mamos Kolos guolyje. Mama taksė, o tėvukas nežinomas, bet įtariam vieną juodaplaukį simpatiją, kuris kartais susitikinėja su Kola kieme.
Taigi, tai buvo gruodžio 24, 2000. Kučios. Šventiška ramybė šeimoje, kūdikėlio gimimo laukimas, kai staiga kaimynė džiaugsmingai praneša, kad jos kalytė atsivedė šuniukų. Bėgam pažiūrėt, ir tai kažkas nuostabaus, 4 mieli rutuliukai. Ir vienas iš jų juodut juodutėlis, pats mažiausias rutulėlis. Supratau, kad tas rutuliukas bus mano.Jis vienintelis atrodė toks perdėtai gležnas, jautrus. O, Mielumo įsikūnijime! Po keletos savaičių jai jau leidome apsiprasti mūsų namuose, pirma, kartu su mama, o paskui jau ir viena svečiuodavosi.
Bet kas gražiausia, kad šie ryšiai išliko. Mamulė Kola užsuka aplankyt savo dukrytes.
Kažkas braižosi už durų, inkščia,suprask, nepasiekiu to kvailo skambučio, atidarau duris, o ten pasirodo giminaičiai, užeikite, prašau prašau. Be my guest :) Susitinka jos koridoriuje, smagiai sau apsiuosto, lyžteli viena kitą ir bėga į virtuvę pienelio lakt. Na, kaip tikros moterys, ale tai "kavytes" išgert. Paskui vėl ta pati ceremonija išeinant - atsibučiavimai koridoriuje ir išlydim svetelį:).
Jau nebesistebiu šunų stebuklingo panašumo į mus, homo sapiens. Ar tai dėl to, kad jie auga su mumis, ar jie tikrai yra patys nuostabiausi gyvūnai :)