...Bakso vaikystė...

Na,kiekvienas jau žinome-Vasara jau tikrai ne už kalnų.Tad nusprendžiau-Vasarą kuo daugiau laiko skirsiu Baskui-Eisime pasivaikščioti,žaisite daug dažniau...Šiandien nusprendžiau pradėti vasaros sezoną,Jį pradėsime apie 18 valandą.Iš tikrųjų tą sezoną norėjau atidaryti kitą savaitgalį-likus savaitei iki Bakso gimtadienio(jo gimtadienis birželio 6)Bet kaip jau kai kurie žino kad kitą savaitgalį mes išvažiuojam į Vilnių,ir vešime jūrų kiaulytė operacijai,tad nesigavo ir planus perkeliu į šiandien,na o čia kelios istorijos ir nuotraukos pasižmonėjimus(tfu,pasišunėjimui)
Bet šį kartą parašysiu apie jo vaikystę...

Mažasis pūkų kamuoliukas:
Na,ši istorija gan sena.Tada mes Baksą atsivežėme:
Vieną dieną mums paskambino draugai iš Kauno,ir pasakė kad yra vokiečių aviganių šuniukų,na kadangi jau nebebuvo Tomio(seno mūsų namų sargo-draugo)tai paprašėme kad mums vieną paimtų ir trumpai paglobotų,kol atvažiuosim.Na,jie taip ir padarė.
Pasiimti šuniuko į Kauną iš Zarasų važiavome 2005 metų liepos 6 dieną.(Iš tikrųjų mes jį pasiėmėme per mažą,1 mėnesio.Bet jis labai greitai apsiprato naujose namuose ir netgi neprikrėtė daug išdaigų.)
Kai tik įėjome į draugų namus,ten vaikščiojo rudai juodas šuniukas(dar prieš tai buvome sustoję zooprekėse ir nupirkę skanėstą mažyliui)kuris labiau už viską mėgo Varškę su pienų ir saldžiai miegoti...
Iškart daviau jam skanėstą.Jis jį nusitempė prie fotelio,atsigulė ir pradėjo graužti.Jis buvo toks mielas...PŪKŲ KAMUOLIUKAS....
Dar buvome nupirkę antkaklį ir pavadėlį(tokie oranžiniai buvo,su šuniukais pieštiniais)Uždėjau jam antkaklį.Turėjom išvažiuoti.Aš pasiėmiau Baksą(dar tuo metu buvusį bevardį)ir nuėjau į mašiną.Jam ten buvo padėta dėžė,esant reikalui,kad neprišiktų į mašiną.Jis biški prabuvo dėžėje,bet paskui su broliu išsiprašėme jį pasiimti ant sėdynės.Užklojome skudurą,toj vietoj kur buvo Baksas(na žinot,dėl ko).Dabar taip gaila kad jo mažo nuotrauką turiu tik tą padarytą(na jų turiu gal 5)nes dar tada neturėjome skaitmeninio fotoaparato.

Jau namuose:
Atsivežėme Baksą.Kadangi gyvename nuosavame name(mes antrame aukšte,o seneliai ir dėdė gyvena pirmame)Iškart Baksą visiems aprodžiau.Jis tiesiog suminkštindavo širdį,nes buvo toks mažutis...
Na ką,pasiėmu Baskį ir tapu tapu antran aukštelin namolio...
Užlipu.Atsirakiname duris,ir namai.Baksas iškarto nubėgo prie mano jūrų kiaulyčių(kurios dabar jau numirusios).Na aišku,kad Baskui tai buvo neregėta.Jis jų išsigando.Bet jos mažylio taip pat bijojo,tad abi vienu metu skuodė į savo namelį narvelyje.O kai jos pradėjo bėgti į slėptuvę,Baksas taip išsigando,kad riedėdamas vos ne kūlversčiu,neatsitrenkė į šaldytuvą...
Paskui apsilankė kambariuose.Jam labiausiai Jam labiausiai patiko
Mūsų(mano ir brolio)kambarys,nes ten buvo labai daug pliušinukų.Bet paskui aš jo nebeleidau į savo kambarį(bet jis ir nebenorėjo)

Na,blogas trumputis,nors apie Baksio nuostabiąją vaikystę,parašyčiau tikrai daug,bet kitą kartą:)