Ištikimieji. 5 dalis. Bobis

Sveiki, tai jau 5 mano blogas šia tema. Ir jau paskutinis. Jeigu jau skaitėte visus mano blogus, žinote, kad pati pradžia yra čia: http://www.bone.lt/blogai/Istikimieji-1-dalis-Neuzauga-ir-Bumas/ taigi, kas skaito šį blogą pirmą iš mano, žinokit, kad tą prieš šitą jį reikėtų perskaityti.
O dabar istorija:

BOBIS

Daugybė žmonių žino knygą apie Lesę, visada grįžtančią namo, tačiau tokie šunų žygdarbiai – realūs. Vienas iš pavyzdžių yra garsiausias Oregono valstijos (JAV) šuo, vardu Bobis. Kasmet jo garbei Kolorado valstijos miestelyje Silvertone vyksta paradas.
Bobis gimė1921 metais. Jis buvo kelių veislių aviganių mišrūnas.1923 metų vasarą Bobis kartu su savo šeimininkais Franku ir Elizabeta Brazierais keliavo po Indianą. Deja, šuo turėjo polinkį pramogauti savaip – jam patikdavo peštis su kitais šunimis ir su jais bastytis. Kartą kelionės metu jis paspruko ir nebegrįžo. Brazierai išieškojo visą teritoriją, bet nerado jokių augintinio pėdsakų. Rugpjūčio 15 dieną, nebesitikėdami dar kada nors pamatyti savo šunį, jie išvyko namo.
1924 metų vasario 2 – ąją jauniausia Brazierų duktė Nora netoli šeimos restorano pastebėjo panašų į Bobį šunį. Ji apstulbo, kai šūktelėjus šis sureagavo ir atbėgo. Aišku, net patys šeimininkai iš pradžių negalėjo patikėti, kad tai jų Bobis – bet jis turėjo tuos pačius randus, trūko tų pačių dantų. Šuo buvo labai sulysęs, išsekęs bei nutrintomis pėdomis bei kiek atsinaujinęs – kažkas jam padovanojo naują antkaklį, iš kažkur jis įgijo keletą naujų randų, bei itin didelį susidomėjimą mėsa (šeimininkai nusprendė, kad Bobis medžiojo smulkius prerijų gyvūnus).
Bobis įveikė beveik 4500 kilomentrų. Šuns žygdarbį aprašė vietinis laikraštis, istorija greitai išplito visose Jungtinėse Amerikos Valstijose. Bobio šeimininkai gavo daug laiškų, dalies jų autoriai pasakojo, kad buvo sutikę jį kelionės metu, kad geri žmonės keliautoją pamaitindavo, gydydavo jo žaizdas, o kai kurie net pabandė priglausti, tačiau šis visą laiką turėjo vieną tikslą – bėgti pirmyn. Paaiškėjo, kad Bobis pirmus tris su puse mėnesių
klajojo ratais, ir , nors įveikė daugiau nei 1600 kilometrų, prie namų priartėjo tik 300 kilometrų. Tik pasiekęs De Moiną (Ajovą) jis patraukė tiesiausiu keliu į vakarus.
Bobis labai išgarsėjo – jo istorija aprašyta laikraščiuose ir knygose, rodyta filmuose. 1927 m. Bobis nugaišo ir buvo palaidotas Oregono gyvūnėlių kapinėse. Po savaitės vienas garsiausių to meto šunų Rin Tin Tinas ant jo kapo padėjo vainiką.


Iš žurnalo "Duok leteną"