eilėraščiai skirti pekinams

Skanėstukas

Iš miesto šeimininkė parvažiavo
Greit į trobą įžingsniavo
Paglostė mano ji kailiuką
Ir pakasė paausiuką.
Ji parodė man kauliuką
Tikrą mano skanėstuką .
Šeimininke ,duok prašau,
Aš sugraušiu jį tuojau.
Nebeliks nė trupiniuko
Šito nuostabaus kauliuko.
Graužti kaulą man skanu
Ir yra labai smagu.
Jau skanėstą sukramčiau,
Šeimininke ,dėkui tau,
Kad manęs neužmiršai
Ir kauliuką nupirkai .


Bjuti

Gėlės žiedelis, tu esi
Prasiskleidęs tamsioje nakty.
Saulute ,tu maža
Svajone mano atrasta.
Be tavęs pasauly
Niekas aš esu
O , PEKINE,mano
Brangiausias, tu, man iš visų.


Pekinukų žiema

Žvarbi žiema atėjo
Šaltis,vėjas prasidėjo.
Krenta snaigės pamažu
Lauke šalta nesmagu.
Reiks aprengti pekinukus
Šituos mažus šuniukus.
Kad jie baisiai nesušaltų
ir pavasario sulauktų.
Aš pasiūsiu storą paltą
Ir nebus pekinams šalta.
Nebaisi bus jiems žiema,
Vėjas, šaltis, dargana.



Mirusių šunelių atminimui

Kodėl gyvenot taip trumpai?
Nors aš mylėjau jus labai.
Kodėl palikot jūs mane?
Su tokiu skausmu širdyje.
Kaip gaila man ir skaudu,
Kad jus tik nuotraukuose regiu
O jūs jau lakstot danguje.
Visų šunelių rojuje.

Kiek aš blogo padariau

Kiek aš blogo padariau
Kol užaugau pagaliau
Lovos kampai apkramtyti
Linoliaumai sudraskyti

Jau darželiai iškapstyti
Nauji namai pastatyti
Kilimėliai pridaryti
Šratinukai sukramtyti

Jau virtuvėje tvarka
Laikraščio nė vieno nėra
Perskaičiau aš juos visus
Tokius didelius stambius

Kambariuose vien balutės
Nepadeda nė palutės
Kaip smagu kaip smagu
Būti tokiu išdykėliu

Kai užaugau supratau
Kiek aš blogo padariau
Daugiau blogo nedarysiu
Šeimininkų aš klausysiu

Lauke sysiu aš darysiu
Ir nieko daugiau nekramtysiu
Būsiu geras ir šaunus
Šeimininkų aš 'sūnus'


Mano dantukai

Aš kramtysiu DENTA-STIX
Taip valysiuosis dantis,
Kad nebūtų akmenų ir geltonų apnašų.
Bus dantukai sveiki
Ir visuomet jie balti