Pamestinukas. :)

Na ka sveiki visi. Norėčiau papasakoti kaip Mažylis atsirado mano namuose. Tad pradėsiu..
Buvau dar maža gal 6 metukų, visada norėjau šuniuko, tad jį gavau, bet ne iš veislyno, ne iš prieglaudos, ne iš žmonių pirkau per skelbimus, o tiesiog pasiemiau beglobi šuniuką. Jisai buvo dar jaunas gal 2-3 metų, atbėgo vargšas su sulaužyta kojyte, jį buvo partrenke mašina, bet ačiū Dievui nestipriai. Atėjo pas teti į mokyklą, visi mokyniai kurie jį mate šėrė gal kokes 5 dienas, kadangi mano tetis mokyklos direktorius tai jisai irgi sužinojo apie paklydusi šuniuką, Mažyliui (čia tas paklydelis šunelis) buvo kuo skubiau padaryta operacija, po kelių dienų tetis atsiveže mane į savo mokyklą parodyti šuniuko, nes labai jau zirziau, kad galėčiau jį pamatyti, nes žinojo, kad jeigu jau pamatysiu pasiimsiu ir neklausiu ar galima pasiimti ji auginti ar ne. Nors mama nenorėjo turėti šuns namie, nes daug plaukų ir panašiai. Tad nuvežė jį parodyti, taip ir atsitiko, kaip tetis ir galvojo pamačius Mažyli pasiemiau jį ant rankų ir negalėjau paleisti, kadangi greitai turėjo būti mano gimtadienis ir buvau užsiprašius šuniuko, tad ji ir gavau. Pirmas dienas buvo jam labai nedrasu išeidavom į kiemą jis viską uostidavo, kaip ne kaip naujas kvapas. :D Taip ir augo jis pas mus visi jį labai mylėjo, bet labiausiai turbūt aš, vis dėl to tai mano dovana. :D Dabar jau praėjo daug laiko jam jau 11 metų, jisai man reiškia labai daug be jo neįsivaizduoju savo gyvenimo, Mažylis paguodžia kaip aš liūdžiu, džaiugiasi kartu su manim. Abu susišnekam iš žvilgsnio. Tiesiog dabar kai mamai primenu, kad jinai nenorėjo to šuns jinai tiesiog negali nieko atsakyti, nes dabar jai šis šuo yra šeimos narys. Jisai labai mus vertina, gina, myli, ir labai apsidžauge pamatęs mus grįžtančius namo, pasiilgsta mūsų net per penkes minutes. Manau, kad šuo labai vertina šeimininkus kai jie pasiema ir išgelbėja jam gyvybę. Dabar negaliu net isivaizduoti kas butų jeigu jo nebutumem priglaudę. Aplinkiniai jį taip pat labai mėgsta ir mus gire, kad suteikiam jam namus, ir kad dabar jis yra tikrai labai svarbus mūsų gyvenime.
Nemoku rašyti gerų blogų, bet tiesiog viską išsakiau kas buvo užsusikaupę manyje.
Ačiū jums už dėmesį. :)