Mažos, drovios, švelnios kalytės atsiradimas pas mane!

Tokia, mažytė, graži, kukli, ir nuostabias akytes turinti kalytė, negali likti nepastebėta. Kasdien socialinio tinklalapio facebook.com sienoja matau daugybe beglobiukų ieškančiu namų iš įvairiausių Lietuvos kampelių. Visų jų begalo gaila, ir norisi kažkaip padėti, bet kaip sako, visų jų pas save nepasiimsiu...Tai tik pinigine parama ar daiktais iki šiol galėjau gelbėti, turėdama galimybę. Bet ši... Pamačiau ją VšĮ Penkta koja sienoje, ir negalėjau jos išmesti iš galvos, sako kiekvienas šuo turi rast savo žmogų, ir kiekvienas žmogus savo šunį. Manau taip ir nutiko, aš tiesiog negalėjau pasielgti kitaip, ir nusprendžiau, jog ši mergytė bus nauja mano draugė, ir namų gyventoja. Priėmiau sprendimą, susisiekiau su Penkta koja ir sutariau, liko sunkiausia dalis, iš Kauno ją atvežti į Mažeikius. Sudėjau skelbimus kur tik sugalvojau, kreipiausi į įvairiausiu forumus, kreipiausi į žmones kurie važinėj, bet neatsirado galinčių ją pavežėti. Galiausei radau viena merginą kuri sutiko pagelbėti, bet paskambinus į Penktą koją sužinojau, jog jau atsirado geradariai, kurie tai padarys, ir prieglaudai padeda jau ne pirmą kartą transportuojant gyvūnus. Labai didelis ačiū jiem, jų dėka jau vakar vakare Pikė atkeliavo į savo naujus namus!!! Pradžioj nedrąsiai virpančiom kojelėm, dairėsi aplink, bet greitai isidrasino ir pradėjo domėtis aplinka, uostinėti, šniukštinėti, atėjo laikas maitinti, paėmiau dubenėlį, vargšiukė taip išsigando, tikriausei nemažai gyvenime mačiusi mergytė, bet po truputį apsiprato, nedrąsiai, bet godžiai surijo kas buvo paduota. Truputi prisibijo laipioti laiptais, bei eiti per gatvę, bet manau greitai pripras. Puikiai sutaria su kitais namų gyventojais. Ji mažutė, bet yra jau suaugusi mergytė, apie 1,5-2 metų. Ir jau tapusi mamyte, jos vaikučiai jau radę savo namus, o mamytė atgavinėja formas po šunyčių :) Labai švelni nors ir nedrąsi, ir kad ir kaip išsigąsta visiškai jokios agresijos prieš nieką nerodo. Nors balselį jau vakar parodė, bet tik todėl, kad išėjau iš kambario ir palikau ją ant lovos o jei buvo nedrąsu nulipti ir lėkti iš paskos. Dabar jau įsigudrino ir nebebijo šokinėja pirmyn atgal. Naktį ramiai pramiegojo pašonėje ir spėjo šposų prikrėsti, ryte labai smagiai mene žadino, ko tik nedarė kad kelčiau ir lipčiau iš lovos bėgti į lauką. Nors buvom buvę dar tik porą kartų jau puikiai suprato, kada ką maunuosi kai einam į lauką ir pradeda nekantriai maltis vizgindama uodegytę. Kolkas tiek, pratinamės ir stengiam pažindintis viena su kita. <3