Mano seno gyvenimo pabaiga ir naujo pradžia

Esu 7 mėnesių taksytė, nors esu dar jaunutė, bet jau per savo gyvenimą patyriau ir šilto, ir šalto. Dar prieš pora savaičių gyvenau savo įprastą gyvenimą, nebuvo jis gal tobulas, bet buvau prie jo įpratusi. Mano vardas buvo Kleopatra, prisipažinsiu nepatiko jis man, retai kada taip šaukiama atsiliepdavau. Gyvenau Vilniuje, turėjau šeimininkę, kuria retai kada ir matydavau, dirbdavo jinai paromis, o mane viena palikdavo, liūdėdavau ir cypdavau viena. Jai nepatiko tai, kad aš cypdavau ir kaukdavau, todel prieš pora savaičių jinai mane nunešė į keistą vietą kokios dar nebuvau mačiusi, ten buvo daug daug šuniukų ir kačiukų, visi jie atrodė tokie liūdni, žiūrėjau į juos ir drebėjau iš baimės, kol staiga mane paėmė ir uždarė tenai, cypiau ir staugiau stebėdama kaip vis tolsta mano šeimininkė, kai jos jau nebemačiau vistiek negalėjau nustoti staugusi, nesupratau ką aš tokia mažytė blogo padariau, kad mane ėmė ir paliko, atidavė kaip kokį nereikalingą daiktą. Mano maža širdelė iš skausmo plyšo. Nesupratau kas bus toliau, ką čia dabar su manimi darys, bet praėjus porai valandėlių atėjo mergina ir pasiemė manę, bandžiau jai įkasti kelis kartus, bet galiausiai pasidaviau. Parsivežė jinai mane namo, išmaudė ir žaisliukų davė, jau maniau, kad tai bus mano naujoji šeimininkė, jaučiausi kaip namie, net atėjusius svetimus žmones aplodavau. Kelias dienas mane taip lepino ir viską man leisdavo daryt. Bet vieną vakarą sukrovė visus mano daiktus į maišiuką, pasiemė mane ir išvažiavom, staiga atsidurėm prie kažkokios mašinos su svetimais žmonėmis, bandė mane ten pasodinti, bet pabėgau, deja pagavo ir įsodino, kelias valandas stresavau, nes niekaip nesupratau kurgi mes važiuojam, galu gale sustojom, kadangi labai bijojau, lipt iš mašinos nenorėjau, bandžiau įkastį vaikinukui kuris mane bandė ištraukti iš jos, kai ištraukė ir davė mano pavadėlį kažkokiai merginai, stovėjau, drebėjau ir niekaip nesupratau kas čia dabar bus, po to davė jai ir maišiuką su mano daiktais, isėdo į mašiną ir išvažiavo. Isėdome ir mes į mašiną, jinai mane paglostė ir supratau, kad ir kas nutiktu viskas bus gerai. Parvažiavome pas ją į namus, vos įėjusi į vidų pradėjau lakstyti ir susipažinti su aplinka, kad suprasčiau kur aš čia patekau, vėliau ir su kiemu aplink nama susipažinau, ir su savo naujosios šeimininkės vyru, aplojau jį ir apkandžioti bandžiau, bet po keliolikos minučių nusiraminau ir susidraugavau su juo. Taip aš atkeliavau pas naują savo šeimą. Sekančia diena jie man davė naują vardą, tad nuo šiol aš esu Mėta, šitas vardas man daug labiau patinka. O naujuosius savo šeimininkus jau labai myliu, nors vis dar bijau likti viena.