Mičo sunki gyvenimo istorija

Mičo istorija



Pamiršti našlaičiai
2008.04.01
3 savaičių mažylis atkeliavo į "Pifą"



Tai nutiko Kėdainiuose. Niekam nerūpėjo palikti likimo valiai, išsigandę, vienas į kitą besiglaudžiantys dar visai mažučiai šuniukai.... Jų mama jau buvo toli nuo savo mažylių, atskirta ir išvežta su kitais beglobiais šuneliais, po vienos iš gatvių „švarinimo“ operacijų (beglobių gyvūnų gaudymo). Deja, mažyliams daugiau neteks glaustis prie savo mamos, (jos likimas nuspėjamas...). Tą dieną jie liko vienui vieni. Bet atsirado viena neabejinga mergaitė, negalėjusi praeiti paliktus mažylius, kadangi jie dar buvo visiškai priklausomi nuo savo mamytės, reikėjo jiems skirti ypatingą dėmesį, atstoti tai ką būtų davusi mažylių mama. Taip vienas iš našlaičių atkeliavo į mūsų globą Kaune. Mes jam padedam, bet ir jis pats yra tikras kovotojas už savo teisę – gyventi. Tikimės rasti mažyliui Piko mylinčius šeimininkus, kurie parodys, kad žmogaus ranka gali būti ir gera, ir rūpestinga.



Šį skelbimą radau pifas.org.
Iš Pifo jis keliavo į naujuosius savo namus, į Kauną, bet dėja, jis ten neužsibuvo per ilgiausiai. Tuo metu, kai mes ieškojomės naujo šuniuko, radom šį pupulį pačiam pačiam sklebiu.lt gale. Nors jis buvo jau 4 mėn, jau beveik visų 5 mėn, nusprendėm jį pasiimti, nesilaikėm mados imti jauno jauno šunyčio, juk ir 5 mėn ne senas šuo. Taigi, iš Palangos sukorėme šitokį kelią į Kauną ir pasiememe jį. Kaip kauniečiai teigė, atiduoda, nes išvažiuoja į užsienį. Vardas jo buvo jau nuo pife gyvenimo laiko - Piko. Bet mes pakeitėm į galingesnį varda - Mičiganas.
Tik mus pamatęs pradėjo šokinėt ant mūsų, norėjo susipažint. Susitikome prie prekybos centro Mega, ir iš buvusių šeimininkų mašinos visiškai nesipriešino šokt į mūsų mašiną, ir visai jų nesiilgėjo. Jautės kaip savas.
O pasiemėm jį tai ohohoh kokį...
Šunų bijojo, lojo, puolė ant jų - pripratinau. O nevalgęs koks buvo... šakės. Rijo rytinai, kad ir kiek beduodi... Vėliau beveik viskas pasitaisė, šunį socializavau, nors negali sakyt, kad man jo elgesys tobulas. Juk tie šeimininkai išmokė jį kąst žmonės į kojas, sunkiai man nuo to eina atpratint, bet pažanga didelė.. Gyveni ir mokais. :]