Čipsas : apie mano nesusipratimą su Kalėdų eglute ;DD

Gruodžio 25 dieną mane pažadino mano geriausias draugas Miksas. Aš iš pradžių piktai suurzgiau, bet po to nustebęs pramerkiau akis. Mat nors Mikso būda netoliese, jam neleidžia jo grandinėlė pasiekti mano būdos vidų. Ir tada supratau, jog aš guliu ne savo šiltoje būdelėje, o ant kieto asfalto.
Vikriai atsistojau, pasirąžiau. Netrukus šeimininkė man su Miksu atnešė ėdesio. Skaniai išlaižiau lėkštę. Niam niam kaip skanu :) . Tada šeimininkė atsegė Miksą nuo pavadėlio ir nusivedė į kambarį. Aš tada pradėjau nesavu balsu cypti : ,, Aš irgi noriu į kambarį ! Ei, pamiršot ir mane! Tačiau niekas negelbėjo. Šeimininkė uždarė savo namų duris.
Nuliūdau. Nuėjau į savo būdą, jaukiai susirangiau ir atsiguliau.
Tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, aš buvau ne visai toks jau ir nuskriaustas. Po kokio pusvalandžio šeimininkė ir mane parsivedė į savo namus. Ten kamputyje gulėjo Miksas. Pritipenau prie jo ir pauosčiau.Jis kažkaip kvepėjo. Ir buvo visas šlapias! ,,Juk jį išmaudė!“- susivokiau. Ir supratau, jog tas pats laukia ir manęs.
Ir iš tiesų. Na, visa laimė – tą nemalonią maudymosi procedūrą iškentėjau visai pakenčiamai. Po to mudviem su Miksu šeimininkė įsegė po kaspiną. Ir paliko vienus kambary. Ji kažkur išėjo.
Po ilgo laukimo šeimininkė mus nusivedė į antrą aukštą. Ten buvo susirinkę visa šeimininkės šeima. O vieno kambario kampe stovėjo kažkoks keistas medis. Ir jis buvo papuoštas visokiausiais blizgučiais ir lemputėms ! Priėjau. Pauosčiau. ,,Kaip mano teritorijoje atsirado tas nežinomas keistas medis ? “ Na, kagi, nusprendžiau jį pasižymėti. Ir tada šeimininkė sušuko nesavu balsu : ,,Čipsai, negalima, nenaudėli tu ! Čia gi Kalėdų eglutė ! Šiandien Kalėdos, Čipsiukai !
,,Kalėdos?... “ – mįslingai pagalvojau.
Tuo tarpu visi namiškiai pradėjo juoktis. Šeimininkės mama juokdamasi pasakė : ,, Gerai, kad jis nieko padaryti dar nespėjo . . .“
Šeimininkė pribėgo prie manęs, subarė, bet vėliau švelniai pakedeno mano ausytes, apkabino ir tarė : ,, Su Kalėdom, Čipsai “. Aš, jei būčiau mokėjęs kalbėti žmonių kalba, irgi būčiau jai taip pat atsakęs...
Tada šeimininkė nubėgo su kitais namiškais į kitą kambarį. O aš likau prie eglutės. Prie manęs priėjo Miksas.
- Su šventom Kalėdom, Čipsai! – draugiškai amtelėjo jis.
- Ir tave , - atsakiau meiliai.
Mes abu sugulėm šalia eglutės. Ir svajingai užsižiūrėjom į eglutės mirksinčias lemputes.
,, Kalėdos ....”- svajingai atsidūsėjau.

Labai ačiū visiems, kas skaitėt ir linkiu gerų Naujųjų metų : )