Beglobiams gyvūnams paaukota: 2898.95 Lt
Kaip gali prisidėti?
Priminti slaptažodį    Registruotis
Bone parkas
TitulinisBone.ltMoškėMoškė BLOG'aiAplankėm Nemuną (tai yra, apturėjom žygį)

Aplankėm Nemuną (tai yra, apturėjom žygį)


2009-01-18 12:14:22

Tai va, turėjo čia būti pieva. Man žadėjo, kad tikrai bus pieva. Kaip visada, mane žiauriai išdūrė...

Bėga pitbulis per sniegą, nepalikdamas pėdų... (ai nu, stafas nesirimavo)

O šitą... vanduo kur?

Medžiaaaaiii be lapųųųų...

Aš nebūčiau jos fotografavusi, bet ji kelias minutes taip stovėjo ir laukė. Ir dar po to išsireikalavo skanėstą už pozavimą.

Khem. Taigi, mieli mano rašliavų skaitytojai ir nemieli neskaitytojai, nusprendžiau vakar, kad oras lauke pakankamai neblogas, na, toks, kad net neapsirengęs kopūsto stiliumi vis viena nesušalsi. Šuo man pritarė, kadangi nė karto nebandė skųstis, jog pėdutės baigia nukristi ir kad nesiseka šokuoti ant vienos kojos. Šiaip ar taip, mudvi pasitarėme ir nusprendėme, jog tokiu puikiu oru negalima nenueiti pažiūrėti, kaip atrodo mūsų mylimas Nemunas.
Na, nuėjome, pažiūrėjome. Nuotykių kaip ir neturėjome. Ai, nu, kelias buvo dingęs, nes, pasirodo, tokiu metų laiku Nemunas niekam neįdomus. Didžiąją laiko dalį klampojom po gilų sniegą, Torai buvo kiek paprasčiau, nes kokį kilometrą dar tęsėsi šiokios tokios vėžės (jomis aš visai nesugebėjau judėti, nes ai, ilgai aiškinti, pabandykit patys), be to, ji lengvesnė, tad vietom sniego pluta ją atlaikydavo, nors neretai ciucikas ir nugrimzdavo (iš pradžių džiaugėsi šia nauja pramoga, vėliau pradėjo darytis nepatenkinta ir susimąsčiusi). Pasiekus Nemuną pastebėjau, kad į tą plutą ji šiek tiek susipjaustė kojas. Grįžtant buvo labai atsargi, nebenukrypinėjo iš žvėrių takų ir panašiai.
Prie upės reikėjo jai atidžiai išaiškinti, kad ant ledo lipti negalima – man nepatiko tos sangrūdos ir vietomis švytinčios properšos. Nepatiko ir tai, kad tyrinėjamoje teritorijoje, sprendžiant iš pėdsakų, ledu eit bandė vos pora kažkokių gyvūnėlių, ir tai tik pakrante. Aš pasitikiu laukinių gyvūnų nuomone, Torai ji nelabai rūpi.
Šiaip įdomesnių gyvių be visokiausių paukščių nesutikome. Matėme tik jų pėdsakus – šiek tiek stirnų (iš tiesų tikėjausi daugiau), keleto lapių (nenustebino, maždaug toje teritorijoje vasarą buvo lapiukų, su Tora juos kartais stebėdavom, net pavyko nufotkinti jų mamytę) ir visokios smulkmės. A, labai nudžiugino zuikelio pėdos (tikiuosi, kad zuikelio, o ne kokio pabėgusio triušio), nes pastaraisiais metais nemačiau nė vieno ilgaausio, nors anksčiau vos ne po kojom painiodavosi.
Tai va tiek to mūsų Nemuno. Kaip visada, daugiau kokybiškesnių nuotraukų yra čia:
http://www.blogas.lt/agiesha/464424/nemunas-ziema.html


Skaitykite komentarus 4

reklama