Batukai

Oi kaip šiandien juokiausi... Grįžtam mes su Tora iš miško, einam per šiokį tokį kemsyną, bet pašalusį, tai nelabai baisų. Na, iš priekio atlinguoja kažkokia pana. Ciucikas kažko labai nudžiugo, kai ją pamatė. Nesuprantu – žmogus tikrai nepažįstamas, o Tora taip džiugiai veržiasi pas ją, vos nulaikau. Ausytės iš džiaugsmo tabaluoja, uodega vizga...
Galų gale, kai panelė visai priartėjo prie mūsų, supratau, kur, vaizdžiai tariant, tas šuo pakastas – ogi ji skaitos kaip madistė, turbobatus apsiavus. Batai kailiniai ir nuo jų dar po porą kamuoliukų timbuluoja. Tora pamatė tuos batus ir šie jai kaip žaisliukai asocijuojas – kailiukas, juda ir dar tabaluoja visaip – kas gali būti smagiau?.. Na, aišku, tetai priartėjus, stafukė pradėjo prie jos veržtis, o aš vos „Fu“ iš juoko sugebėjau išstenėti. Nueinant Tora dar gailiai akytėmis palydėjo tuos batus.
Panelė, aišku, greičiausiai nesuprato, ko tas šuo taip prie jos veržės...
O šios trumpos istorijos išvada – papildykite gyvūnėlių parduotuves kailiniais batukais. Šunys tikrai jais apsidžiaugs.