Ką žvejyboje daro tikras šuo

Kiekvieno šuns supratimas apie tai, ką turi daryti tikras šuo, šiek tiek skiriasi. Jorkšyro terjero ir vokiečių dogo tikro šuns etalonas visada bus kitoks, nors viską labiau apibendrinus gal ir galima rasti panašumų – pvz., ir jorkas, ir dogas bet kokiu atveju norės gerai praleisti laiką. O štai jau tų laiko praleidimo būdų yra šimtai... svarbu, kad jie bent kiek derėtų su šeimininko pomėgiais bei viltimis.
Kalbant apie įvairius laiko praleidimo būdus, praėjusį vakarą/naktį iškeliavome ieškoti vėgėlių. Kaip beveik kiekvienoje tikroje žvejyboje, vėgėlės slėpėsi. Nesislėpė tik antys. Sprendžiant iš esamosios situacijos, visi kiti žvejai taip pat buvo įsitikinę, kad vėgėlių šiąnakt tikrai nebus. Mes jiems nusileidome, tačiau juk malonumą suteikia ne galimybė gauti atlygį (šiuo atveju – žuvį), o galimybė to siekti ir tuo pačiu išpešti kuo daugiau malonumo. Šį kartą malonumo daugiausiai gavo šuo.
Kaip, mano augintinio nuomone, turi atrodyti tikra žvejyba, kad suteiktų maksimalų pasitenkinimą gyvenimu? Tarkim, paskutinio vakaro išgyvenimai:
1. Tikras šuo būtinai privalo rodyti kelią. Vien dėl to, kad kiekvienas šuo turi pažinot aplinkines teritorijas keliasdešimties kilometrų spinduliu (šituo turi pasirūpinti šeimininkas, nes šuniui, savarankiškai susiruošusiam į tokį žygį, gali iškilti keblumų). Šuo privalo aiškiai išreikšti, kad būtinai reikia sukti į brūzgynus (nes ten gyvena lapė, o ji galbūt net pasiutusi) ir kad negalima važiuoti ten, kur dabar skubame mes (nes stirnos lankosi priešingoje pusėje, o usūriniai šunys liko išvis kažkur toliuose). Šiek tiek įsiskaudinęs šuo keršydamas turi pradėti seilėmis teplioti lango stiklą ir reikalauti, kad jį išleistų laukan.
2. Bandymą reguliuoti automobilio valdymą šuo pamiršta, prisiminęs, kad mūsų judama kryptimi galima sutikti bebrų.
3. Pravažiavus tikėtiną bebrų slaptavietę, šuo nusivilia gyvenimu ir vėl bando užsiimti automobilio valdymu. Nepavykus šuo maldauja tėvo, kad jis ką nors darytų. Tėvas paklysta.
4. Išlipame. Šuo laimingas. Šuns įsitikinimu, tikras šios gyvūnų rūšies atstovas turi aktyviai dalyvauti reikmenų iškraustyme. Malonumo kriterijai tiesiogiai priklauso nuo sunarpliotų daiktų skaičiaus ir keiksmų garsumo bei dažnumo.
5. Kadangi atvykome į žvejybą, tikras šuo pats pirmas privalo patikrinti, ar čia yra žuvų. Nuodugniai ištyręs pakrantės vandenis, šuo prisiekia, kad arti nėra nė vienos žuvelės. Tiesa, viena buvo, bet ji paspruko. Taip pat buvo ir ančių, bet jos nuskrido. Šiuo metu teritorija visiškai švari ir visi yra saugūs – šuo dėl šito gali prisiekti.
6. Tikras šuo privalo žvejui padėti dirbti su meškerėmis. Tikras šuo privalo labai susijaudinti, kam nors užkibus. Tikras šuo susijaudina net tada, kai pavyksta pagauti tik žolių gniutulą – tokiu atveju jis prisiekinėja žvejui, kad geresnio laimikio už šį dar niekada nematė. Tikras šuo beveik visada taps geriausiu tikro žvejo draugu – vien dėl to, kad niekada nepasakys tiesos apie tikrąjį laimikį ir jį pradžiugins bet koks menkniekis.
7. Tikras šuo kas penkias minutes turi bėgti patikrinti, ar automobilis vis dar stovi vietoje ir ar padangų nepradėjo graužti kokios ondatros.
8. Tikras šuo būtinai turi palydėt atsitiktinius žvejus į jiems saugesnę teritoriją.
9. Tikras šuo turi daugiau reikalų, negu penki žvejai kartu sudėjus – jis privalo ne tik stebėti meškerę, bet ir prižiūrėti automobilį bei žvejus, sekti sliekus, stebėti vandens tėkmę, gaudyti antis ir atidžiai ištirti teritoriją, kad kas nors nepastėtas negalėtų prisėlinti ir pridaryti nemalonumų, pvz., suryti tuos nelaimingus sliekus.
10. Atidus teritorijos tyrimas susidaro iš nuodugnaus stirniško šokinėjimo žole (svarbiausia ištirti aukščiausiai sužėlusius augalus), brūzgynų filtravimo, nepaliaujamo keliavimo iš vandens į sausumą ir atgal, įvairių netikėtų daiktų žymėjimo ir lavonų paieškos. Radus kokį nors lavoną (pvz., kiro), jį būtinai reikia atnešti žvejui. Juk tai – irgi laimikis, be to, gal per pilnatį lavonai atgyja (gerai, kad dar ne visai pilnatis).
11. Tikras šuo būtinai turi įlipti į kokį nors medį. Kadangi tikras šuo nėra tikra katė, iš medžio jį reikia iškelti.
12. Tikras šuo tamsoje turi įtariai reaguoti į kiekvieną garsą vandenyje. Tikras šuo visada pasiryžęs gaudyti brakonierius (sugavus brakonierius, galima atimti visą jų laimikį).
13. Tikras šuo patamsyje turi mokėti atskirti bebrą nuo anties. Antis nepavojinga, nors ir turi kraugeriškas akis, o bebras, nors ir mielas bei tuklutis, turi baisius dantis ir nuožmią prigimtį.
14. Tikras šuo turi mokėti vaidinti vilkolakį. Bebrai bijo vilkolakių. Brakonieriai, deja, irgi.
15. Tikras šuo kartais būna šiek tiek nematomas.
16. Grįžtant namo, tikras šuo turi būti išsekęs ir visą kelią miegoti. Tam yra svari priežastis – grįžus tikras šuo nakties įspūdžius turės kuo vaizdingiau papasakoti namie likusiems ne žvejams.