Kaip ciucikas išmoko pozuoti

Iš tiesų tas dalykas neturėjo nieko labai nustebinti, kadangi vienas pirmųjų daiktų, su kuriais susipažino ciucikas, vos patekęs į mano namus, buvo fotoaparatas. Visus šiuos penkis metus šitas daiktas, nors ir keičiantis formą bei rūšį, lydėjo mūsų gyvenimą ir, svarbiausia, keliones.
Savaime suprantama, kad šuo turėjo išmokti pozuoti. Pirmus metus tai buvo sunkoka. Na, kad šuo mokėtų pozuoti, jam reikia išaiškinti, kur jis turi stovėti, kaip stovėti ir kur žiūrėti. Svarbiausia, jam turi patikti taip stovėti, kitu atveju irgi gausis šnipštas arba geriausiu atveju gyvūnas nuotraukoje atrodys nelaimingas.
Žinoma, smagu gaudyti ir netyčinius kadrus, tačiau kartais radus kokią nors gražią vietą labai norisi ką nors ten nufotografuoti. Tokiu atveju šuniukas turi atsistoti tiksliai reikiamą vietą ir kantriai iškęsti tokius dalykus, kaip fokusavimas, fotografavimas, laukimas, kol aparatas užsikraus ir... vėl iš pradžių.
Iš pradžių duodavau jai skanėstus už pakankamą išstovėjimą ar išsėdėjimą tinkama poza. Vėliau mane pačią netyčia nustebino tas faktas, kad ji... pozuoja. Gražiai atsistoja, grakščiai ir lėtai dairosi, iškelia galvą, pastato ausis ir reaguoja į mano judesius – ją lengva įkalbėti žiūrėti reikiama kryptimi... Kartais pati savarankiškai randa kokią įdomesnę vietą ir papozuoja papildomai – tuomet aš būnu priversta ją fotografuoti...
Vienintelis erzinantis dalykas šiame žaidime – ji taip pripratusi prie fotografavimo, kad man būna sudėtinga įamžinti kitus objektus. Tora labai aktyviai lenda į kadrą. Daugiau negu pusėje mano darytų smulkių objektų nuotraukų kur nors užsislaptinusi būna ir ji, tik tiek, kad fotkinant tuos mažutėlius su blykste, fonas paprastai būna tamsus ir pašalinių objektų nesimato. Vis dėlto dalis nuotraukų būna brokuotos ir jas tenka ištrinti. Tora gali būti nubėgusi bile kur ir daryti bile ką, tačiau jei pastebės, kad išsitraukiau fotoaparatą ir bandau kažką su juo daryti – tučtuojau atbėgs ir išspardys viską, ką bandžiau įamžinti.
Beje, niekam kitam nepavyksta jos įkalbėti tinkamai stovėti, sėdėti ir panašiai. Turbūt dėl susigyvenimo ir gan gerai įvaldytos tarpusavio gestų kalbos ji pozuoja tik man. Dėl šios priežasties mudvi beveik neturim bendrų nuotraukų.
*čia publikuotos foto - 2008 11 03 pasivaikščiojimo rezultatas
**Daugiau foto - http://blogas.lt/agiesha/foto/