Kaip gyvenam mes

Khe, taigi savaitgalį Agnytė be Tornadėlės smagiai paviešėjo GaDi, (http://agiesha.blogas.lt/gadi-313.html ) po to sugrįžo ir vėl džiaugėsi išsiilgusio šuniuko draugija. Tram pam pam, gyvenam po senovei, vėl nupirkau naują pavadį, nes senasis žuvo sodo festivalio metu, apsilankom miškuos, pasėdim prie upelio, pamintijam, nes dabar šiokiadieniais Agnytė kiek apspangus/nurimus/apmirus, o šuniukas bando prisitaikyti. Rytoj gal eisim maždaug prie Nemuno alyvų skinti. Šiandien bendrom pastangom priraškėm kaštonų žiedų, bus puiki arbatėlė (labai gerai kraujagyslėms ir šiaip...gerai), tiesa, ne šuniui. Šuo gavo kitokią dovaną – dvi valandas tarkavau/traiškiau/maliau įvairias daržoves su dilgėlėmis, padariau daržonaininę košę, supakavau į maišelius ir užšaldžiau, kasdien gaus po maišiuką. Mėgsta ji tokius dalykus, kažkodėl netgi suėda pirmiau negu mėsą. O gal mėsą pasilieka pasidžiaugti pabaigai. Et, kas supaisys tuos šunis :)