Kokia ta žiema

Iš to laikotarpio, kai buvo daug sniego (na, atsimenat, vieną vakarą ramiai nuėjom miegot, o ryte pabudę ir pažvelgę pro langus radom belenką), turiu tik kelias nuotraukas ir porą apgailėtinų klipukų. Pirmiausia todėl, kad nustipo fotikas (o aš jo kažkaip nekroviau, gerai nežinau kodėl), taip pat prie šių liūdnų faktų prisidėjo ir šuns nenoras bastytis, kai lauke šąla (blyn, kur dingo tas stafiškas džiaugsmas gyvenimu, ji dabar daugiau laiko praleidžia gulėdama ir ką nors grauždama, negu šokinėdama), galų gale ir tas kvailas peršalimas – labai ne laiku ir ne vietoj, kitu atveju būčiau radusi kokią nors išeitį kalbant apie jautrų stafą ir šaltį.
Žinoma, keletą baltųjų nuotraukėlių padariau, tik daugelyje jų – ne stafas. Kalbant visišką tiesą, tos nuotraukėlės net ne baltos, o žydros, nes buvo vakaras, aparats, kaip minėjau, nepamaitints, tad ir kaip nors jį reguliuoti nelabai buvo įmanoma.
Dabar jau gailiuosi, kad neperlipau per save ir neišėjau nufotografuoti nuostabiai pasidabinusios gamtos su gerai pakrautu įrankiu kai tam buvo laikas. Dėl to graužiama sąžinės, šeštadienį ryte „sumedžiojau“ vieną sėklas lesantį katiną, o naktį netgi išbėgau į lauką ir pagavau keletą šakelių ir pusnelių, kurios teoriškai turėtų neblogai atrodyti. Uh.
Bonėj bloge daugiau kaip penkias nuotraukas įdėti nelabai įmanoma, be to, ir tos pačios būna „sutraukiamos“ dar labiau, negu blogas.lt, tad įmetu nuorodą su išsamesniu įrašu:
http://www.blogas.lt/agiesha/461621/ziemuze.html