Manija Nr.2 ir gyvenimo džiaugsmų penketukas (arba tai, be ko šuns gyvenimas netektų prasmės)

Kas Tornados gyvenime yra Nr.1, jau išsiaiškinom (na, tas apvalus, cypsintis ir spygliuotas). Bet koks gi padorus šuo gali turėti tik vieną maniją? Tai nėra šuniška. Savaime suprantama, kad turi būti koks nors objektas Nr.2, sukeliantis patologinį džiaugsmo priepuolį.
Galvoti beveik nereikėjo, nes kaip tik lovoje greta kamuoliuko ir objektų Nr.3 (pliušiniai žaislai, kaip tik dabar vieną doroja) voliojosi gerai aplamdytas mineralinio butelis.
Ne, Nr.2 nėra mineralinis. Mineralinio ji negeria. Bet buteliuos kolekcionuoti mėgsta :) Ir jai nesvarbu, kokiam gėrimui priklausė šia buteliai. Net nesvarbu, kokios rūšies tie buteliai, tad teko ją išmokinti negriebti visko, kas papuola.
Pirmą kartą apie šią maniją sužinojau, kai jai tebuvo keli mėnesiai. Ji pabandė atsidaryti vyno butelį. Po to prieš kelis metus bandė išgerti Pina coladą – iš viso butelio (Tiesą sakant, apie Torą ir alkoholį galima paruošti visą naują įrašą, bet ši tema jai galbūt nėra labai džiugi. Įsimintiniausia, kai kartą ji suvalgė spirituotą vatą ir po to pusvalandį lojo ant dekoratyvaus kelmo). Po to... et, po to. Po to ji nebežaidžia su stikliniais buteliais, tačiau tai nereiškia, kad aš stabdau šunelio vystymąsi – ji turi kur atsigriebti.
Tuos butelius ji kramto, lanksto, mėto ir vėto. Saugumo sumetimais (ne tik šuns, bet ir kai kurių gėrimų) teko ją išmokinti džiaugtis tik ta tara, kurią pati jai atiduodu. Išmoko labai noriai, kaip ir po komandos atryti maistą (su polinkiu rankioti nuo žemės visokias smulkmes buvo kiek sunkiau). Dabar ji šiek tiek išlepo ir paprastai nukramto tik kamštelius, na, dar ištiesina butelių kaklelius, nes jai jų pradinė forma labai negraži.
Et, gal dar trumpai užsiminsiu apie šuns gyvenimo Nr.4 ir Nr.5, nes kalbant apie juos atskirai, šitas blogas greit gali pasirodyti kaip vientisa mano šuns hobių istorija. Taigi, Nr.4 yra kamuoliai (dideli kamuoliai; labai nepatvarūs). Nr.5 – kaimynų šuo. Nedidelis toks, daugiausia juodas. Jei Toros nuotaika būna labai gera, kartais jį panešioja ar pabando užkasti, bet nesijaudinkit, jis jau pripratęs ir labai nepergyvena, kitu atveju mudvi pamatęs taip džiaugsmingai tikrai nebėgtų pasitikt.