Mes šį bei tą irgi nuveikėm

Tikėjausi šį savaitgalį lietaus. Na taip, lijo kažkiek, bet tikėjausi didesnio kiekio, maždaug trigubai, ypač turint omenyje tai, kad tieji debesys labai aktyviai ir kraupulingai sukiojosi padangėje.
Taigi, penktadienį apturėjau svečių, o kadangi mano atžvilgiu labai populiaru svečius ištempti į kokius miškus, tai šis apturėjimas nebuvo didelė išimtis. Tiesą sakant, svečias buvo vienas, bet pakankamai malonus, o po to miške su Tora pagavom dar porą beveik pasiklydusių draugyčių. Atrodo, tieji draugyčiai šuniui padarė labai didelį įspūdį, kadangi turėjo šašlykų. Be šašlykų mūsų įvaizdį šunio akyse kėlė ir dešrelės. Atrodo, geriausias šuns draugas yra tas, kas turi daugiausiai ėdesio - tą vakarą šuo jautėsi turįs ypatingai daug draugų, aktyviai dalyvavo laužo kūrime ir visokiuose kepimuose, ak, ne išimtis buvo ir sidro vogimas. Šiandien šuniukui iškrovos diena, daugiausia nuo persiėdimo.
Šeštadienis buvo praleistas ramiai, palapinėje rūsyje, išgąstingai laukiant didžio lietaus, kuris kaip ir neatėjo. Sekmadienį draugus (na, draugę) teko išlydėti, o tada vėl patraukėme į manąją beveik tėvynę – mišką/parką, šį kartą su giminėmis, tai yra, tiksliau sakant, vienu giminaičiu.
Mus ir vėlei gąsdino toks debesiukas, pakibęs tiesiai virš miško. Kiek svajingai nuteikė ir pakeliui sutiktas baltas arkliukas – baltas kumelys ir pilki debesys turėjo kažką lemti. Kad ir kaip ten bebūtų, šis derinėlis lėmė gerą orą, valio. Apturėjom labai smagų pasivaikščiojimą, sutikom draugų vabalų ir keletą žavesnių žiedlapių. A, ir dar tokių keistų grybukų ar kažko iš jų padermės, atsargiai juos apžiūrėjom.
Šunį mokiau naujo pozavimo meno – styroti atsirėmus medin. Iš pradžių turėjom susikalbėjimo problemų, po to kažkaip išsiaiškinom, kas ką turi omenyje ir ko galima tikėtis ateityje.
Hm, išeinant vienu kelių iš mūsų parkelio, galima patekti į kaštonų alėją. Kažkada nuskyniau visus kaštonų žiedus, kiek pasiekiau – maždaug penkias šakeles. Šį kartą man padėjo ne tik šuo, bet ir giminaitis, tad vėl namo parsitempėm puokštelę, šiems metams turbūt užteks. Kaštonų žiedų arbata yra ganėtinai skanus ir sveikas dalykas, be to, ir puodelyje gražiai atrodo.
Ak, dar radom gražią pievukę ir pusstadionį. Šunį vėl užkabarojau ant kopėtėlių, įtvirtinti kamieniniams pozavimams, nors ant šių kopėtėlių ciucis kažkada jau pozavo.
Vajė, koks ramus ir mielas šis savaitgalėlis. Ir keletas žavių vaizdų liko. Labos nakties.


et, kaip visada, čia telpa tik 5 foto, visos likusios ten - http://agiesha.blogas.lt/beta/savaitgalelis-333.html