Pasakojimas apie tai, kaip stafas siautėjo

Kas su manim truputį artimiau bendravo, žino, kad planavau šį savaitgalį daryti ekskursiją. Ale va taip išėjo, kad ekskursija digimonizavosi į sodo festivalį. Na, kad sodo, tai sodo. Atkeliavo pas mane keletas draugų, kad ir nelabai daug, ale tokių vienų mieliausių širdžiai. Susirinkom ir pradėjom džiugiai daryti tąjį festivalį, bet va taip išėjo, kad šuniukas liko ant ledo, kad ir kaip labai norėjo taip pat jame sudalyvauti. Iš tiesų tokias linksmas rungtis kaip smagiausio krepšininko konkursas visai padoriai praleidome ir be to šuniuko, bet kuo toliau, tuo labiau jis atkreipinėjo į save dėmesį. Žinot, kaip moka loti ciucikai, kuomet jie pasijunta nelaimingi ir vieniši. Na, nusileidau aš šiam malonės prašymui ir nusprendžiau priimti Tornadą į savo komandą.
Kadangi manoji draugija keik prisibijo tokių šunelių, parišau ją su senu puikiu geru pavadžiu, nupirktu po to, kai prieš kelis mėnesius susmulkino ankstesnįjį, tikėdamasi, kad viskas bus gerai. Iš tiesų viskas ir buvo gerai – ji puikiai susidraugavo su visais mano draugyčiais, sėdėjo apsikabinusi juos ir rinkosi sau naują šeimininką. Besirinkdama suprato, kad tas pavadys varžo jos laisvę. Atrodo, šį kartą Tora sugebėjo išnaudoti visus savo slaptus sugebėjimus – man nepastebėjus ji nusikando pavadį. Žinodama, kad vien nukandimas naudos neduos, pačiame tamsiausiame kampelyje atsargiai jį susmulkino. Štai taip ir atsitiko, kad po mano kiemo teritoriją vidury nakties skambant visokiems atalyjų garsams nevaržomas lakstė laaaaabai pavojingas stafas. Toks pavojingas ir toks baisus, kad su juo susidraugavo visi sodo festivalyje dalyvavę asmenys. Iš tiesų galima pasigėrėti nuotraukėlėmis, kad ir kiek jų čion nedaug telpa – dalį žmogeliukų mano šuo matė pirmą kartą gyvenime. Tieji žmogeliukai savo ruožtu turėjo savo nuomonę apie tokios veislės šunis. Atrodo, sodo festivalis davė vieną gerą dalyką – liaudis iš jo iškeliavo ne tik smagiai nusiteikusi, bet ir draugiškai bei maloniau reaguojanti į tokios veislės šunis, kuriems priklauso ir Tora.
p.s. iš tiesų nedidelį žygį po miškus šiandien padarėme, bet jame dalyvavo kažkotais nedaug žmonių, turbūt patys stipriausi ir ištvermingiausi. Ir, žinoma, rudas koldūnas, kuris visada turi energijos.