Upeliuks, arba istorija, kaip galima sušilti vėsoką dieną

Taigi, mes šiandien su ciuciku ėjom ėjom ėjom ir, atrodo, taip gan ramiai beeinant mums kažkuriame miško take pasimaišė protas (reikia įsidėmėti tą vietą ir joje būti atsargesnėms). Jau kad taip atsitiko, pasidavėm gailestingajam likimui ir pradėjome netyčinį didįjį turbožygį. Khem, jis atrodė maždaug taip:
1. išsukame iš tiesaus ir gražaus kelio
2. einame kažkokiu neaiškiu taku.
3. kažkoks neaiškus takas baigiasi, išdidžiai ritamės nuo kalno
4. kalnas begalinis, užknisa ristis išdidžiai, paskutinę atkarpą įveikiam kukliai ir atsargiai
5. prieiname mūsų gerą draugą upelį. Šuo atsargus, į vandenį nelipa, supranta žemos temperatūros įtaką maudynių kokybei
6. nusprendžiam pažiūrėti, kas yra už to upelio posūkio
7. įdomu ir tai, kas už to kito posūkio
8. o tas posūkis tolyje dar įdomesnis
9. ten dar toliau kažkokia įdomi šaka
10. kažkokie įdomūs gyvūnų takai, būtinai reikia išsiaiškinti, kur jie veda...
11. padarome atradimą - kuo giliau į mišką, tuo upelis įdomesnis
12. upelį fotografuoju daugmaž pakibusi žemyn galva, levituodama ar skraidydama. Galvoju, ką veikčiau, jei įkrisčiau
13. balansuojant ant minišlaito krašto, į mane netyčia atsitrenkia įsilėkęs šuo. nenukrentu. Sakau, šuniui, kad jis kvailas. Šuo juokiasi. Bandau nustumti šunį, šuo vis tiek juokiasi.
14. Kelią pastoja natūralios gamtinės kliūtys. Neturime noro karstytis kalnais, nes namie palikom išgalvotą alpinistų įrangą.
15. einam atgal
16. į kalną lipti nesinori. Vienintelis kelias labai apledėjęs ir status
17. einame atgal, sukaistam, drąsiai nusimetu pirštines, kažkaip įveikiam upelį
18. randame įtartiną, bet neslidų kelią, einame juo
19. labai įdomus kelias, randame tą patį upelį
20. kelias labai ligas. Galvoju, gal grįžt atgal
21. randam išėjimą. Vietos daugmaž pažįstamos.
22. kelią pastoja tiltas. Kurį laiką galvoju, ar eiti tuo tiltu, ar geriau iškart bristi upeliu (taip, ir vėl jis!!!). Šuo didvyriškai patikrina tilto stiprumą, atrodo sunerimęs. Kliūtį įveikiam, apsikabinam
23. Randam sodybą. Šuo džiaugiasi.
24. randam kelią. Jis slidus ir status. Kitas galimas kelias – didelis ratas mišku.
25. numojam į viską ranka, lipam į kalną, kartais pačiuožiam atgal
26. retkarčiais apsikabinam, nes iš šonų – skardžiukai
27. užlipam į tą nelaimingą kalną, nusprendžiam eit namo
28. miškas pradeda nervinti
29. galų gale grįžtam namo
30. šuo miega, nesikalba, kažką knarkia


visiškai ta pati istorija, tik su daugiau foto - http://agiesha.blogas.lt/480307/jaunieji-upeliu-tyrinetojai.html