Uždraustas vaisius

Paprastai kuo labiau draudžiamas koks nors objektas, tuo labiau individas, kuriam galioja tas nelemtas draudimas, bando gauti minimąjį daiktą. Tiesa, šunų atveju viskas daug paprasčiau, nes dauguma draudžiamų dalykų jiems susiję su neigiamais dalykais, pavyzdžiui, bausmėmis.
Vis dėlto galima naudoti ir kitą taktiką. Yra tokių dalykų, kurie, kitaip, negu kokie sausainiai ar sumuštiniai, tik atrodo skaniai. Nors mes, žmonės, su džiaugsmu juos šlamščiame, mūsų augintiniai, jų paragavę, nepajunta tokio visa apimančio malonumo. Šiems patiekalams (šiaip ar taip, šneku apie maistą) priskirtini greipfrutai. Na, žinote, tie milžiniški vaisiai, paprastai supakuoti po vieną tokiuose keistuose tinkleliuose ir retkarčiais visokių maximų dėka pradžiuginantys mus akcijomis.
Chi chi chi, štai vieną vakarą nusprendėme mes darniai suvalgyti tokį skanumėlį (darniai – tai aš ir mama, tėvas nuo šio džiaugsmo kažkodėl purtydamasis nusiplovė). Nežinia kodėl prie darnios mūsų porelės nusprendė prisidėti ir šuo. Va tai dyvai, stafas greipfruto užsimanė (o dar prieš tai lašišos užkandęs buvo – mano nuomone, žalia žuvis su saldžiais citrusiniais vaisiais visai nedera).
Istorija baigėsi labai teigiamai (mano ir mamos požiūriu, nes vis dėlto mudviem atiteko visas greipfrutas). Paaiškinimai – nuotraukose.

perspėjimas praeičiai, dabarčiai ir ateičiai: ji - kalė (kitaip tariant, moteriškos lyties individas), bet rašydama ar kalbėdama dėl subjektyvių priežasčių dažnai vadinu ją tiesiog šunimi ar stafu, nes kalė ar stafė man ne taip gražiai skamba.