Muko istorija: Mukas ir dogas bei kiti

Dogas gyveno kitapus mūsų kiemo. Tai buvo senas, žilas dogas, galbūt, dėl amžiaus instinkto skatinamas rūpintis mažesniais. Mukas juk tik kelių sprindžių aukščio ir ilgio, o ką dogas? Šalia jo Mukas pajusdavo savo vertę: pasitikintis savimi, savarankiškas, nesileidžiantis, kad apie jį tupinėtų, bet kad šalia būtų toks dogas - už.
O tas dogas ištirpdavo, jį tik pamatęs: inkšdavo, lėkdavo prie Muko, bele tik būti šalia. Neprarasdavo savo išdidaus stoto, dogiškas žingsnis rodydavo jo kilmę, štai taip ir draugavo milžinas ir Mukas.
Nuotraukoje matote Veimaro paukštšunį Lordą. Taip pat ieškojo draugystės su Muku. Bet Mukas jį apurgzdavo, nepykdavo, tik sakydavo nelįsti, pasisveikinome, ir gana. Kur kas labiau domino ta juoda pana, žinoma, taip pat ne iš mažųjų, va čia galima ir gražiai patrypinėti apsukui ją...