Meilės tema. Muko istorijos tęsinys

Pirmiausia truputis įspūdžių, naujausių naujienų. Ei, ir prisipažinimai meilėje...
Vakar susitikau Margaritą, čia, bone'lt, ji - MargaritaSun. Vienintelė iš boniukų, kurią pažįstu tikrovėje, ne virtualiai. Ji yra mano angelas sargas, perspėjantis, tikras. Virtualioje erdvėje jų turiu daugiau. astuke666 - ja visada pasitikėkite, nes ji tikrai Dievo duota čia mums, galit Aros paklausti, ar Pipiro, Pupos, Irmavila užburiančių eilėraščių kūrėja, Triksiukas pats mylimiausias, kurią aš noriu ant rankų nešti Laisvės alėja, kai ją užpustys sniegas, nepakartojamos, savitos mic, Wile, nuobludos su ta Rexo numylėtine Moške, ištikimoji burbulelis, vakarojančioji rita93, tolerantiškoji saber, pasimatymą prie vieno Antakalnio tilto paskyrusioji (aš tikrai nepamiršau) Emkaa su Piratu a la Žydrūnas Savickas, jautrioji Aigusukas, nuo seno mylima Rinolda... O kaip man pamiršti strakaliuką, kurią savo bloguose nešiau tais Vilniaus tiltais ir kėliau virš bokštų??? Tik va, delnais ir skruostukais negalime susiliesti.
Vilniuje lyja, kartais tiesiog pasipila liūtys, su Rex tik ir laukiame properšų, kad išbėgti. Kai taip pliaupia, tai ir jausmai va kaip iš kiauro dangaus. Ai, va pasakęs jaučiu jus iš tikrųjų apkabinęs. Tokia meilės tema, kartą reikia paatvirauti, ar ne? Ar geriau tik prieš mirtį pasakyti - o aš jus mylėjau? Nusišypsokime, tada gal ir saulė čia sugrįš.
Kažkada viena juodaplaukė kursiokė, atvėrusi mano delną sakė: "Kai tu mylėsi, tavęs nemylės, kai tave mylės, tada tu nemylėsi". Gal čia ir apie šunis. Jokia paslaptis, aš Muką labai mylėjau, o Reksiukui tos meilės buvo mažiau. Bet Mukas tarsi audra pasitikdavo mane grįžus namo, su indėniškais klyksmais ir džiaugsmo ratais, o Rex lieka savo guolyje. Kita vertus, jis mėgėjas bučiuotis, betgi jis išbučiuoja ir senutes, užšokęs ant suoliuko kieme... Kiek jų ten sėdės, visas paeiliui apdovanos bučiniais. Mukas, kai pakišdavau nosį, priglausdavau skruostą, nusigręždavo.
Tęsiu Muko istoriją. Kaip jis tapo mano mano?
Eglė vakare nukirpo savo aulinių batų aulus, pasidarė tokius įdomius batukus, nepamenu, gal ruošėsi naujametiniam karnavalui?. Ryte girdžiu gailų cypimą virtuvėje, nubloškiu antklodę ir lekiu. Muko galva ir priekinės kojos aule, ir blogiausia, kad jis stengiasi lįsti pirmyn, o ne atgal. Numoviau ir tą aulą nunešiau Eglei: "Miegi. O kad Mukui blogai, tai tu negirdi? Nuo dabar jis mano".
Žinoma, buvau neteisus pasisavinęs, bet Eglė nepergyveno. Abipusis susitarimas...Perėmiau tą rūpestėlį ant savo galvos.
Po kažkiek metų Stasė pasakys: "Žinai, kam mes parnešėm Muką? Tau."
Pasiilgstu to audringo pasitikimo, kai grįžtu. Rex tik žiovauja savo guoly.