Muko istorija: 1998-ieji

Vakarienė. Išviriau keturis kiaušinius. Du Rexui, du sau. Suėdė trynius, baltymus ištaršė. Mukas iš pradžių taip pat neėsdavo baltymų, vėliau, kai nelikdavo trynių, suėsdavo. Va lygiai tokią pat dieną, po lietaus, suvalgę savo kiaušinių porciją, išėję pasivaikščioti, prieš metus susitikome laiką, patiną, šeimininkė iš tolo aiškino: "Nebijokit, jis labai geras, taikus, nebijokite". Visas žilas, silpnai bevaikštantis. "Jau ant lovos nebeužšoka". Apsiuostė su Muku. Praėjo metai,nebesusitikome nuo to karto šitos laikos. Laikas negailestingas.
Pasukime rodykles: 1998-ieji.
***
Dikas. Gyvensi tarp stiprių ir didelių.
Diką kasdien vedžiodavo pro SOS vaikų kaimą, čia ir susitikome. Dikas buvo vokiečių aviganis, stiprus, kartą Mukui parodė, kaip moka medžius prie žemės lenkti. Dabar, kai pagalvoju, negerai, su Reksu šitaip neberizikuoju, prie neaiškių šunų neleidžiu, o tada sakydavau: tu gyvensi tarp stiprių ir didelių, gyvenimas nelepina, pratinkis, tokių mažų, kaip tu, sutiksi mažai, pratinkis. O jis buvo smalsus, drąsiai pribėgdavo prie bet kokio didelio šuns. Susipažinti. Mes jau buvome vokietį susitikę anksčiau, tas dėdulė buvo labai geras, tad ir prie Diko drąsiai priėjai. Diką paleido, ir nuo tada jis sekiojo paskui tavo uodegytę. Tu ant kalnelio užlipi, pakeli koją, ir Dikas ten pat. Šeimininkas stebėjosi: pirmą kartą matau, kad jis taip toleruotų mažiuką. Net keista. Patarė susitikti su Jupiteriu, tokiu bokseriu, sakė, va Jupiteris bus puikus auklėtojas tavo Mukui. On učitel (jis mokytojas).
---------------------------------------------------------------------------------------------
Laiptai laipteliai...
Mano nepavykusios pamokos. Buvau nusistatęs: aš tave išmokysiu lipti laiptais. Privedu prie pirmosios pakopėlės, tu susigūži, atsiguli. Vilioju - nelipa. Tempiu - užsispiria. Geriausiu atveju tu palipdavai 3-4 pakopėles ir suklupdavai. Arba bandydavai šuoliuoti, po to už kažkelintos pakopos užkliūdavai, nusimušdavai keliukus. Ne dėl kokių fizinių trūkumų (puikiausiai bėgiodavai, šuoliuodavai per griovelius, užšokdavai ant aukštos sofos ir fotelių, jaunystėje tiesiog skraidydavai nuo sofos ir atgal paskui kamuoliuką, padarydavai greitu tempu po 20 šuolių...), tiesiog keistas, nesuvokiamas psichologinis barjeras, kieme net trijų laiptelių vengdavai, apeidavai aplink... Pasodinus ant suoliuko su tarpeliais, kojytė būtinai nuslysdavo į tarpą... Nebepamenu, kiek tęsėsi mano mokslai. Du mėnesius? Kol nusprendžiau: mano džiaugsme, aš tave laiptais visada nešiu.
Štai čia ir yra vienas iš motyvų, kodėl aš tave vadinau sugrįžusiu iš vaikystės mano numylėtiniu Dzimiu. Jis ignoruodavo aukštį, drąsiai laipiodavo kopėčiomis iki pat kamino. Buvau jį taip išmokęs. Užlipti ir nulipti. Nulipti kur kas sunkiau, tai būdavo šuoliukai dviem kojomis, šokavimas, šiek tiek prisilaikant išskėstais pirštais. Dabar kai pagalvoju, šiurpas nukrečia: jis bet kada galėjo nukristi nuo tų kopėčių ir susižaloti, nes ką letenos, ką ten šunio nagai, kiek jis ten tegali įsikabinti, juk ne katinas... Šypsausi: Dzimis žiemą palypėdavo kopėčiomis iki stogo ir šokdavo pusnin. Vėl užlipa ir vėl šoka.
Deja, mano pamokos jam baigėsi blogai. Suaugusį jau rišdavo prie tvarto. Jis užsilipdavo ant būdos, po to ant tvarto stogo, kiek leisdavo grandinė. Nuplėšė nuo stogo šiaudus, nuo pirmųjų grebėstų. Įsigudrino nusimauti: užlipa ant pirmųjų grebėstų, pralenda pro juos, pakimba ore, ir antkaklis nusmunka - valio, laisvė.
Deja, tėvas užpyko: toks gudrus tu, aš būsiu gudresnis: užveržė antkaklį. Taip, viskas baigėsi tragiškai. Kai parvažiavau iš darbo pietų, mano mylimas Dzimiukas jau buvo užkastas po obelimi.
Mukai Mukai Mukai... Jei tu tikrai buvai sugrįžęs Dzimis, tai man labai jau aišku, kodėl tu tragiškai vengei aukščio. Skaudžiausios mūsų ankstesnio gyvenimo pamokos niekur neišnyksta, pastebėjau, jog naujoje inkarnacijoje jos netgi suabsoliutinamos (elgesio apraiškose kraštutiniškai pervertinamos), tokia tų skaudžių pamokų pasekmė. Skaudžioji patirtis nesąmoningai sureikšminama, kad net patiems būna sunku suprasti, kodėl taip elgiamės, juolab kitiems šitai visai nesuprantama.
Rex laisvai šuoliuoja laiptais ir žemyn, ir aukštyn.