Olego meilė Reksui ir - gyvenimas tiesiog tęsiasi

aš po darbo, kamuojamas visų nesąmonių
savo šunis išvedu
na Mukas dar ant rankų
nespėjau jo paleist
o štai berniukas, taip, Olegas, iš S. Kovalevskajos mokyklos ant rankų čiumpa Reksą
ir nusigręžęs jį bučiuoja
aš neatpažinau, tas pats Olegas
tas pats, kur čiuoždavo jį pasikinkęs...
mes nusigręžkim, tai jų gal neliečiamiausia paslaptis

gerai mes pasivaikščiojom,
jau į Šeškinės kalną lipam
vaikiukas su rogutėm keberiokšt
Rex pripuola
rėkiu tu pasiduok
jis dabar tave išbučiuos
jis atmeta rankas ir pasiduoda
tik saugok tu akis rėkiu
jis apkabina Rex
ir sako šunis aš myliu su sniegu perpus
-------------------------------------------------
o šunio bučinys buvo tikrai kad ne perpus

taip, Olegas...
Olegas iš SOS vaikų kaimo...
gal jo mama, smaugdama,
taip pat jį mylėjo?
pati nesuprasdama
ar apgirtusi ką daro
Olegą iš jos atėmė
neteisiu aš nieko
ir niekada
neieškojau niekur aš kaltų,

tegu
tegu sprendimų paieškos kiti,
galbūt teisieji
o mes tik taip: tiesiog jei myli,
tai ir sakyk myliu,
kad tame kalnely smėlio,
kur ilsis tavo šuo,
galėtumei ištart: "Norėčiau:
kad kas ir mane šičia užpiltų baltu smėliuku"