Tu man viena. Skirta Kovo 11-ajai

Einu, einu, tarsi kažką čia pametęs,
Man žmona sako, atsibusk,
ėjai ėjai, lėkei prie AT, nakčia nedavei man su vaikeliu miegot,
dabar būtum buvęs koks Landsbergis,
o dabar tu niekas.
Vienas iš tų šešių nulių.
Einu, einu, tarsi persisukęs,
Man tie laužai neišblėsta iš atminties,
tarsi mano tie neblėstantys prie AT laužai.

Gerai tas sakė (jau nusižudęs): kai nebebus ką vogti,
Lietuva pabus.
Nebus ką vogti? O ta teritorija,
O ta širdelė, į Indiją ir Afriką panaši?
Parduos, parduos ją aukcionuose,
Sakydami, kad į jų širdį nepanaši.

Šuneliai sako:
neparduok, nenešk mūsų į Kalvarijų turgų,
į išputusios Europos beprotnamį nenešk,
kur žydros vėliavos tolerantiškai plevėsuoja,
pasiliki, pasiliki mudu sau,
mes žadinsim tave kasryt,
tu mūsų Lietuva, kas supranta
ir išveda kasryt supažindinti su pasauliu,
pasivaikščioti ir draugų surast kasryt