gyvenk

kai tu gesai
akytės taip žiūrėjo
tarsi kaltos
kai verkiantį tave pakėliau aš ant rankų
ketvirta valanda nakties
už kiekvieną palengvėjimo atodūsį laižei rankas
tada sakiau Dieve išspręskim taip
pasiųski visa, kas negera jam-
pasiųski man
juk tu matai, kaip žemė ta atrodo
pilna savimylų ir mindančių kitus
aš vieno vieno tavęs tik teprašau
kad jis prisimintų kad ne toks
ne toks jau blogas jam buvau
geriau išeisiu aš o tu dureles į gyvenimą jam palik
-----------------------------------
dabar gal sakot sakot nebeverta prisiminti
gal tavo maldą kas išklausė
o gal tik posūkiai likimo
gyvenk ir nieko nieko kas ten buvo nebeprisimink
bet iš inercijos vis kartoju
ne toks ne toks jau blogas tau buvau