man sako

man sako, man sako:
tavo Mukas buvo išskirtinis
tarp nebūties ir tavo gyvenimo ribos
rėkiu: pakartokit pakartokit
o jie nueina neatsigręždami nė kiek
Mukiuką glostau, jo kakliuką,
kaip tau patikdavo kadais,
Rex prišoka: tau laižau rankas
aš nebžinau, nebžinau, kas išėję ir kas belikę
kas iš išėjusių man vėlgi žvelgia į akis: aš čia
Mukiuką apkabinu - tu čia?
jis visomis keturiomis atsiliepia, kad jis čia :)
taip, taip, tais čiurlio aštriais nagučiais dreskia, kad jis čia :)
ir oru skraido virš Rex galvos

post scriptum: išties nagučiai kap čiurlio, o kai perskrieja per Rex galvą, tada šuoliais tolyn, Rex jau bando pamėgdžioti jo skraidymus ir šuoliavimus :) tik kad svoris ne tas