truputį po penktos
išėjome labai anksti, truputį po penktos (Mukas, būdavo, pasiprašydavo ir ketvirtą :)). Maniškiai džiaugiasi kiekvienu sutiktu, jau šokinėja aplink sutiktą moterį, prašau nelipti, ir jie klauso, nes letenėlės nuo ryto rasos purvinos, jie šokinėja aplink. Išsikalbame. Palaidojo savo 9 metų šunį miške, sakau, kad aš savo palaidojau 13 metų, o širdį skauda iki šiol, nors praėjo beveik trys.. Ji sako, taip, jie trumpai gyvena, vaikai mano prašo šuniuko, o aš draudžiu: trumpai gyvena, pamilsite, o paskui bus tik ašaros, atsisveikiname vienas kitą supratę ir atjautę, nors susitikome tik pirmą kartą.
Skaitykite komentarus
4