uždekime žvakutę

šiandien uždekime žvakutę išėjusiems, jei nepasiekiame kapelio, tai savo kambary, prie guolio, kurį jis paliko, su šypsena prisiminkime, kiek gero jis mumyse paliko. Eini, o kiekviename žingsnyje matai: tas tada ir tada buvo čia, čia tas ir tas nutiko, čia pakėlei ant rankų ir perkėlei per vėtros išverstą pušį, čia abu šokome iš džiaugsmo, čia lėkei apsukui laimės ratus, čia, išklausęs mano raginimą, priėmei sprendimą, nustebinusį visus aplink, čia, kažkieno pakeltas, norėjai stryktelt ant mano rankų ir su priekaištu akyse pažiūrėjai į mane, čia atleidai visiems tave skriaudusiems. Su šypsena prisiminkime, kiek gero ir nepamirštamo mumyse paliko